Aš jį išsunkiau savo nevaržomais jausmais 1838 m. rudenį 34-metė Aurora Diudevan, pagal gimimą Diupen, savo kūrinius spausdinusi Žorž Sand pseudonimu, užmezgė santykius su 28-mečiu Frederiku Šopenu, tuo metu išsiskyrusiu su savo sužadėtine Marija Vodzinska. Vietoje deserto Marija buvo naivi ir drovi, tyros sielos. Išsiskyrusi su Šopenu ji liko ištikima viskam, kas priminė jį. Ji dukteriškai rūpinosi jo tėvais ir Šopeno tėvas nenorėjo, kad portretas, kurį ji nupiešė vilties dienomis, būtų pakeistas kitu. Vėliau Marija ištekėjo už kito, turtingesnio vyriškio, o Šopenas sunkiai išgyveno šį išsiskyrimą. Atvykęs į Paryžių, jis surengė keletą koncertų, sukėlusių gyvą nuostabą tiek aukštuomenei, tiek jauniems atlikėjams. Tačiau jie nė karto nepasidavė išdidumo jausmui. Todėl Šopenas ilgokai buvo nuošaly nuo Paryžiaus įžymybių. Tačiau gana irzliai atsakydavo tiems, kurie bandė neatsargiai pasinaudoti jo talentu. Kažkaip po pietų vienas ponas prieš Šopeną atidarė fortepijoną, svečiams pažadėjęs vietoje deserto kokią nors pjesikę. Šopenas pradžioje atsikalbinėjo, bet kai prašymai jam nusibodo, pareiškė šeimininkui: Maloningas pone, juk aš beveik nepietavau. Šmaikštumas patiko aukštuomenei ne mažiau už kompozitoriaus koncertus. Ir aišku, kad pasižymėjus žurnalistė ir rašytoja, pasisakanti už moterų emancipaciją, lyčių lygybę ir santuokos patobulinimą, atkreipė dėmesį į jaunuolį ji žinojo jo kūrinius ir jais žavėjosi. Kas per pasibaisėtina moteris? Pirmąkart su Žorž Sand jis susitiko aukštuomenės vakarėlyje pas jų bendrą pažįstamą. Šeimininkė nusprendė, kad dvi kūrybinės asmenybės būtinai turi susipažinti, tačiau tada muzikantas tam neteikė jokios reikšmės. Jis netgi rašė tėvams, kad Žorž Sand veidas jam pasirodė nesimpatišku ir joje yra kažkas atstumiančio. Draugai matė, kad ji neatitinka Šopeno idealo. Be to ji buvo skandalingos reputacijos. Aišku, Šopenas negalėjo žinoti visos jos istorijos, tačiau F. Listas su drauge Mari dAgu labai vertino ją kaip rašytoją. Jie pasirūpindavo Žorž Sand pasirodymu muzikiniuose Šopeno vakaruose. Vėliau Šopenas jų klausinėjo: Kas per pasibaisėtina moteris Žorž Sand? Ir ar aplamai ji moteris? Jį tiesiog šokiravo ekstravagantiška jos išvaizda. Muzikas rūpestingai vengė jos, o toji, matyt, iš karto užsėdo jaunąjį kompozitorių. Ji nebuvo iš tų, kuri lengvai pasiduoda, o jisai tuo metu iš Vodzinskių laiškų suprato, kad su Marija viskas baigta. Kelias artumui su Žorž Sand buvo atviras ir jie ėmė atvirai gyventi kartu. Ir tai iškart sukėlė gandų ir apkalbų srautą, dėl kurių Šopenas nusprendė bent laikinai išvažiuoti iš Paryžiaus. Tikra laimė 1838 m. rudenį F. Šopenas sunkiai susirgo ir nusprendė vykti į pietus, kad ten praleistų
žiemos šalčius. Jis nuvyko į Perpinjaną, kur susitarė susitikti su Žorž Sand ir jos vaikais Morisu ir Solanžu. Iš ten jų kelias ėjo į Barseloną. Lapkričio 7
d. laivu išplaukė į Maljorką. Čia praleistos dienos Šopeno sielą užpildė džiugesiu; jis ten gyveno tarsi devintam danguje.
Savaitę pabuvęs Barselonoje, Šopenas kuriam laikui apsistojo Marselyje. Balandžio 24 d. jis grojo vargonais gedulingų pamaldų metu, kai į Marselį pakeliui į Paryžių buvo užvežtas operos dainininko Adolfo Nuri kūnas. Jis nusižudė Neapolyje po iškilmingo jo priėmimo. Kartais šlovė žengia koja kojon su depresija. Šopenas buvo liūdnas, tačiau atrodė, kad liga dar gali pasitraukti. Gegužę Žorž Sand pasiūlymu jie dvi savaites praleido Genujoje. Grįžę į Marselį išvyko į Noaną, Žorž Sand dvarą, esantį 250 km į pietus nuo Paryžiaus. Jie buvo labai skirtingi. Šopenas drovus, jautrus, subtilus. Būdamas 176 cm ūgio tesvėrė 46-48 kg! Atrodo, kad jis neturi fizinio kūno, o vien tik ilgi plaukai, erelio nosis ir ilgi-ilgi pirštai... jis buvo švelnaus kūno ir proto, tačiau visiškas grubios valingos ir kūniškos muskulatūros nebuvimas leido jam išsaugoti kažkokį ypatingą patrauklumą, neturėjusį, taip sakant, nei amžiaus, nei lyties. Tai buvo, kaip parašė vienas amžininkas, kažkokia ideali būtybė, su nuostabiu tarsi moters veidu, panirusiu į liūdesį, tyrų ir grakščių formų tarsi jauno olimpiečio... F. Šopenas turėjo dar vieną įdomų įprotį nematyti ir negirdėti to, kas nemaloniai lietė jo asmeninius polinkius. Kitaip manę žmonės jam atrodė tarsi pamėklės. O štai Aurora Diudevan ne veltui paėmė vyrišką Žorž pseudonimą. Jos visus protėvius kaitinusios aistros joje susiliejo į kažkokį baisų seksualių kompleksų bei nuslopintų vaikiškų troškimų konglomeratas, kuris suaugus pasireiškė ir aršaus feminizmo apraiškomis. Tai buvo tikra amazonė, vampyrė. Ji išsiskyrė staigiais sprendimais ir judesiais, grubiu balsu ir visišku įsitikinimu savo teisumu. Taigi, ji save laikė naujosios šeimos vade, gyveno tik dėl vaikų, Šopeno ir savo kūrybos. Taip pat skaitykite: |
Nuo vaikystės buvo labai silpnos sveikatos ir kentėjo nuo tuberkuliozės. Jį kankino kosulio priepuoliai; ir jis tikėjosi, kad
švelnus Viduržemio jūros klimatas padės pataisyti sveikatą. To tikėjosi ir Žorž Sand, tačiau jos viltys neišsipildė, prasidėjo
lietų sezonas ir Šopenui prasidėjo nauji priepuoliai. 1839 m. vasarį įsimylėjėliai grįžo į Prancūziją.