“Nuo pat seniausių amžių egzistavo sangros (neigiamosios ir griaunančiosios energijos), - kaip Kūrybos dalis, - pilnai valdomos Saulės vaikų. Dar iki Inkų civilizacijos sangros buvo gerai kontroliuojamos, nes žmonės gyveno harmonijoje, išvien su Aukščiausiais įstatymams.

Ispanų invazijos metu sangros buvo išlaisvintos ir tapo užkariautojų sąjungininkėmis. Toks tamsiųjų jėgų aljansas pavergė Saulės vaikus, persekiojo ir naikino Išmintinguosius. Tuo laiku, puma nudvėsė Saulės šventykloje, regėdama įsibrovėlių tamsybę.

Vis dėlto, daugeliui Žynių ir Įrašų Saugotojų pavyko išsigelbėti, pasitraukti į džiungles, ir, su angelų (Apu Huayra) pagalba, išsaugoti Šventąją energiją. Jie gyvena ir dabar, čia, tarp užburtų kalnų ir ežerų.“

Kai kurie Inkų ir Majų Išmintingieji pasitraukė ne vien į kitą geografinę platumą, bet ir į kitą matavimą, - ten iš kur ir buvo atėję.

Tokiu būdu egzistuoja ne tik “istoriniai”, bet ir, bendrąja prasme, - Kosminiai Majai. Dabar, geriau nei bet kada, aišku, kad Majus tai - labiau pojūtis, būtis ir gyvenimo būdas? Pagaliau taip leistų teigti ir pagrindinė, mėgiamiausia Majų doktrina: “Aš - tai tu, tu - tai aš“ (Majų kalba - In Lak’ech; panašus ir Inkų šūkis Wiracocha - “Nuo Dievo manyje, Dievui tavyje”. Čia verta prisiminti ir svarbią krikščionišką doktriną, “mylėk savo artimą, kaip pats save”)

Kaip tik šias idėjas puoselėja Aluna Joy Yaxk’in^**), gyvenanti prie Šasta kalno, Kalifornijoje. Jai buvo duota pasisemti išminties iš aukštesniųjų matavimų, ir tokiu būdu atrasti raktą į Majų kosmologiją. Aluna siekia apjungti Kosminių ir vietinių Majų mokymus, derindama žvaigždes su šventaisiais akmenimis, perduodama aukštesniąsias žinias į Žemę. Ji išleido keletą įspūdingų knygų, “Majų-Plejadžių kosmologija” (Mayan-Pleiadian Cosmology), “Majų saulės” (The Mayan Suns) bei “Majų laiko dekoderis” (Mayan Time Decoder). Majų Vyresnysis, Hunbatz Men'as iniciavo Aluną būti kosminiu pranešėju.

Aluna Joy įkūrė Saulės iniciacijos centrą Hauk’in ir koordinuoja kasmetines Saulės ceremonijas, vykstančias pasauliniu mastu.

Majų naujieji metai prasideda kovo 21 dieną, per Pavasario Ekvinokciją.

1995 m. pavasarį įvyko pirmasis dabartiniais laikais Majų naujų metų pasitikimas atgaivinęs visą judėjimą. Rekordinis skaičius žmonių, - 45.000 susirinko prie Kukulkano piramidės, Čičen Itca vietovėje, pasitikti naujųjų metų saulės. Dalyvavo mokytojai iš įvairių pasaulio kraštų, taip pat ir trys tibetiečių lamos, kartu su Majų Vyresniuoju Hunbatz Men ir kitais Majų konsulo nariais. Tuo pat metu, tūkstančiai žmonių įvairiuose pasaulio kraštuose pasitiko Itza eros rytą šventose praeities vietose, prie Australijos čiabuvių aukurų, Anglijos Stounhedže, Egipte prie Didžiosios piramidės.

1996 m. pavasarį ryškiausia kometa nuo pat 1556 m. praskrido pro Žemę. Majai vadino ją Yahk’utah, kas reiškia “ Dievo meilės buvimas Žemėje”.

Kovo 21 prasidėjo naujieji Majų metai 7 Eb, pranašaujantys tolimesnį žmonijos žingsnį į naują dimensiją. Iniciatoriai žinojo, kad pasitinka vieną iš sunkiausių užduočių, - atstatyti, surinki į vieną išbarstytą Majų išmintį. Tuo tikslu Majų Vyresnysis Humbatz Men paskelbė ketinimą surinkti išvien 40 vietinių vyriausiųjų ir šventikų siekiant pradėti šį milžinišką darbą,- atgauti prarastas kosmines tiesas. Pradžioje atrodė, kad tai beviltiškas siekis, pirmiausia dėl išminties saugotojų izoliacijos, didelių geografinių nuotolių skiriančių juos visus, taip pat dėl skirtingų Majų kalbos dialektų, kurių priskaičiuojama 26, o taip pat ir dėl skurdo, kuris būdingas daugeliui išminties saugotojų.

Galiausiai, 20 Majų žmonių iš Meksikos, bei 20 Majų vietinių iš Gvatemalos ir kitų Centrinės Amerikos kraštų, pradėjo dirbti išvien, siekdami atkurti prarastas žinias apie šventąjį kalendorių, pasitelkę meditaciją bei šventuosius augalus, jie apjungė savo jėgas ir ypatingai “regimajai užklausai” (vision quest) kurioje buvo kreipiamasi į patį Hunab K’u (Dievą - Saulę) prašant nurodyti šviesos kelią ir būdą vėl skaičiuoti laiką, kuris reguliuoja ir suderina tarpusavyje visų gyvybės formų pulsus tiek šioje planetoje, tiek už jos ribų.

1997 m. pavasaris buvo ryškiai pažymėtas Hale-Bopp kometos juosta. Jos orbita trunka 3250 metus. Įdomu tai, kad kometa arčiausiai prie Žemės priartėjo kaip tik per Pavasario Ekvinokciją. O Hale-Bopp orbitos trukmė, 3250 metai galėtų sudaryti pusę 6500 metų ciklo, kas tiesiogiai sietųsi su vienu iš Majų kalendorių. Pagal Kosminių Majų pranešimą, kurį telepatiškai perdavė Aluna

Hale-Bopp kometa yra Pasiuntinys. Tai gyva dvasia, spinduliuojanti multi-dimensinį dažnį. Tai jūsų dalis, kurią esate pamiršę. Nusiteikite su gera valia ir pajauskite jos vibracijas, priimkite įsiklausykite į jos pranešimą. Atminkite, kad jūsų gyvenimo Žemėje tikslu niekad nebuvo pabėgimas nuo savo pačių kūrybos. Jūsų užduotis tapti atsakingais, pabudusiais ir lygiais su viskuo, kas egzistuoja visatoje.

Abi minėtos kometos turi sąsajų ir su kitų Šiaurės Amerikos vietinių gyventojų mitologijomis. Hopi indėnų pranašystės byloja, kad didžiajai kometai pasirodžius danguje, žvaigždžių žmonės sugrįš į Žemę.

Pagrindinė 1997 Kovo 21 d. Saulės ceremonija įvyko prie Dzibilchaltuno šventyklos, kylanti saulė tiesiog “įėjo” pro šventyklos vartus. Majų konsulo nariai, Vyresnieji, šventikai ir šamanai, kartu su daugybe entuziastų pasitiko naujuosius 8 Caban metus, pagal Majų kalendorių. Nepaisant brutalių Gvatemalos apsaugos tarnybos bandymų sutrukdyti ceremoniją, kas dar kartą liūdnai primena apie Amerikos indenų teises, 50. 000 žmonių apmirę stebėjo, kaip “gyvatės šešėlis” šliaužė Kukulkano piramidės laiptais (kas tikrai vaizdžiai atspindi ir Kundalini energijos atbudimą, o taip pat primena senąjį žemiečių ryšį su Plejadėmis).

Pavasario ekvinokcijos Saulės ceremonijos tuo pat metu įvyko daugelyje pasaulio kraštų, vietovių sąrašas išaugo vos ne keturgubai, jame atsirado ir Lietuva.

1998 m. kovo 21 mūsų planeta įėjo į Majų naujųjų metų 9 Ik ciklą.

Pasak Majų Vyresniojo Hunbatz Men, „Išminties gyvatė šliaužia toliau, link Plejadžių, kad sujungti savo planetų švytėjimą su didžiąja Plejadžių jėga“.

Kosminė gyvatė „sukonstruota“ atitinkamai: Merkurijus, Saturnas ir Marsas sudaro jos galvą, toliau išsirikiuoja Saulė, Jupiteris, Venera, Uranas bei Neptūnas ir Mėnulis su Plutonu - uodegoje. Gyvatės „šuolis“ nukreiptas į Plejades ir šis dangaus ženklas pranašauja taip pat ir apie išminties gyvatės, arba Kristaus Sąmonės sugrįžimą, mūsų planetos ir visos žmonijos kundalini energijos atgijimą (Red. pastaba: Kundalini paminima: Kabala ir Tantra).

Mūsų Saulės sistema sukasi aplink Plejades, maždaug per 25 860 m. apsisukdama apie centrinę Plejadžių (Sietyno) Alkionės žvaigždę. Šis faktas buvo bene svarbiausia ašis Majų bei Inkų kalendoriams (Senieji Rytų išminčiai taip pat žinojo šį ciklą vadindami jį skirtingomis jugomis). Labiausiai nutolusiame nuo Alkionės (Šviesos) taške žmonija išgyvena “tamsos laikus”, o artimiausiame - žmogaus sąmonė turi galimybę prabusi arba "nušvisti", atverti vidinio Kristaus švytėjimą. (Red. pastaba: Daugiau skaitykite: Fotonų juosta apie Plejades)

Pagrindinis naujų metų sutikimas įvyko šventoje Majų vietovėje, Palenke (Palenque’), kuri, kaip ir Tikalis yra pastatyta siekiant atspindėti Plejades Žemėje, kaip aukštesniųjų žvaigždžių modelis, ir žinoma jėgos vieta, šiuo atveju susieta su vėju. Nes ir Naujieji metai 9 Ik turi Majų dienos IK ženklą, atitinkantį vėją. Tai pranašavo gyvybingus metus, kupinus didelių permainų, ir sėkmingo judėjimo į priekį.

Saulės nušviesto pakylėjimo kulminacija turėtų būti maždaug apie 2011 metus (gal kiek ir anksčiau), o tai sutaptų su momentu, kai Saulė perkirs Plejadžių fotonų juostą ir įvyks didžiausias mūsų visatos išsiplėtimas. Bet tai liktų tik miglotoji astrologija, be mūsų sąmonės išsiplėtimo, nušvitimo ir Žinojimo.

Prieš akis - Naujieji metai, apie kuriuos dar tikimės parašyti daugiau; skaitykite tęsinį  >>>>>  

Parengė Lukas Vangelis  

^*) Willaru Huayta - Peru dvasinis mokytojas, kilęs iš kečujų (Quechua) indėnų genties Andų kalnuose. „Willaru“ inkų kalboje būtų „Chasqui“, dvasinis skelbėjas. Dar jaunystėje išėjo į Amazonės džiungles ieškoti tikro pažinimo. Ten tariamai sutiko nušvitusį lemūriečių mokytoją, išmokiusį rasti ryšį su savo aukštesniuoju „Aš“, suteikusiu ezoterinių žinių ir nurodžiusiu vykti į Kusko ir skelbti pasauliui apie pereinamąjį laikotarpį, kuriame gyvename. Nuo tada jis yra tarsi „tiltas“ tarp senųjų lemūriečių ir inkų su mūsų laikmečiu, skelbdamas Tėvo išmintį ir Motinos meilę. Jis pabrėžia, kad jis nėra nei mokytojas, nei šamanas, o tik gyvenimo mokinys.

^**) Aluna Joy Yaxkin sakosi nugyvenusi ilgą gyvenimą su „šviesos būtybėmis“, kurias ji vadina Žvaigždžių Vyresniaisiais, kurie per šamanistines patirtis padėjo jai įžvelgti į žmonijos laukiančius iššūkius. Ji išstudijavo majų ir inkų kosmologiją ir jų šventąsias vietas lanko nuo 1986 m. Kaip namuose jaučiasi ir Meksikoje, ir Peru. Nuo 1996 m. bendradarbiauja su Willaru Huayta. Paskutinį 20 a. dešimtmetį pradėjo tytinėti Angliją ir Škotiją, toliau sekė grupių organizavimas į Avaloną, Egiptą, Petrą. Parašė kelias knygas.

Pas majus
Majų kronikos
Po majų piramidėmis
Paskutinių inkų pranašystė
Ar sulauksime apokalipsės?
Vartai į majų mirties karalystę
Saulės iniciacijos užrašai, 2 dalis
Žmonių aukojimas pas actekus
Paytite arba tikrasis Eldoradas
Ne pabaiga, o nauja pradžia!
Rio Azulas – prie upių kelio
Sikanų civilizacijos atradimai
Gyvenimas 2021 metais
Trys sukūrimo akmenys
Mitologijos skiltis
Pasaulio sukūrimo skyrius
Vartiklis