Šeštadienis, o Australijoje vis dar vasara arba...
Štai kaip prabėga savaitgalis...

Karštas Australijos vasaros šeštadienio rytas. Tėvas jau iš lovos 6:00 (kaip ir kasdien), - turi darbų. Viską reikia planuoti, ir viskas turi vykti pagal suplanuotą tvarką. Šįryt reikia kasti ir ruošti žemę naujai pievutei. Nes sausis jau įpusejęs, o kovo pradžioje (tai pirma rudens savaitė) reikia pasėti žolę. Anksčiau negerai, nes yra per karšta. Vėliau blogai, nes, pirma, per didelis lietus gali išplauti pliką žemą, vėliau jau pirmosios šalnos gali pakenkti žolytei. Liko šešios savaitės iki sėjos. Kas savaitgalį reikia perkasti, pagrėbti, išimti dygstančias piktžoles, akmenukus, pagaliukaus, kitas šiukšles. Ir būtinai tai reikia padaryti šįryt, nes po pietų bus kitų darbų... Taip pat ir rytoj...

Tad tėvas išgeria puoduką kavutės, sukramto porą duonos plutų, suvalgo obuolį, ir "davai" dirbti. Išeina ir pastebi, kad gal likusią pievą pirma reikia nupjauti, kol dar rasa, nes vėliau gali dulkėti. Palenda po namu ir išsitraukia motorizuotą pjautuvą. Užveda, - vrrrum, vrrrum, žygiuoja per pievutę. O štai aštuoniolikmetis sūnus lange šaukia: "Ar būtinai dabar? Mudu [jis su drauge] dar miegame. Tevas atsiliepia: "Atsiprašau, aš naktį miegu, o dieną dirbu. Darbai negali laukti. Projektas... programa." Ir burzgia sau toliau.

Tėvas baigia tą darbą, tada pradeda kasti. Jau saulė lipa į padangę, šyla, gal jau 25° (vėliau bus 35°). Kasa, kasa, prakaitas varva. Po kiek laiko išeina aštuoniolikmetis sūnus su drauge į balkoną. Matai, tas biesas neleido miegoti, ką padarysi? Sugalvojo išeiti pusryčiauti 'al fresco'. Kodel gi ne, graži diena, dar ne per karšta. Tevas dirba, prakaituoja, girdi aštuoniolikmečio sūnaus balsą: "Klausyk, tėvai, ar negali nustoti kurį laiką dirbęs?" - "Kodėl, sūnau?". - Na, žinai, tu ten krapštai, steni, akmeniukus mėtai į točkę … gadini nuotaiką." - Ach, šitaip, sūnau? Ir jeigu aš paliksiu, ar tu man vėliau iškasi?" - "Ar tu juokauji?" - "Kodėl gi, ne, nejuokauju?" - "Esu užimtas." Aišku, aštuoniolikmetis sūnus užimtas. Tur būt važiuos su drauge į pliažą ar dar kur nors kitur. Todel tėvas toliau kasa, graibo. Aštuoniolikmetis sūnus su drauge įeina atgal į namą. Dabar mama pasirodo, pabaria tėva: "Oi, tu nežmoniškas."

...

Šilta Australijos vasaros naktis. Lauke dar kokia 20°. Tėvas pavargęs, - kėlęs 6:00, atlikęs daug darbų, daug perdien prakaitavęs. Jau 23:00, bet tėvas sėdi prie kompiuterio, rašo, galvoja, nori tylos, ramybės. Ale aštuoniolikmetis sūnus su drauge vėl iš kur nors atsitrankė, picas ir kokakola nešdami (ot sveikai pavalgys ir išgers!). Kurgi baliavosi be muzikos? (Jei tik tą kakafoniją gali muzika vadinti.) Greit tėvas norės gulti, miegoti, rytoj vėl darbai laukia. Bet kai jis atsiguls, tada aštuoniolikmetis sūnus su drauge pradės videokasetes žiūrėti iki pat trečios valandos ryto. Kodel gi ne? Juk rytoj sekmadienis, galima miegoti iki vidudienio…

Po kitas šalis pasižvalgius