Irna... 2004 m. rugsėjo 14 d., antradienis, 13:23:48
.
Nesvarumas - 1
.
.
esu tik keleivė besišypsanti lietui
mano akys - į dangų
mintys - į lauko užuoganą
.
galvoju apie nesvarumą -
kiek dar reikia žingsnių
kiek žingsnelių dar reikia
.
nebegaliu aukoti avinėlių
paaukočiau jų ego
bet jie ego neturi
.
mano akys - į dangų
mintys - į lauko užuoganą
esu tik keleivė besišypsanti lietui

Irna 2004 m. rugsėjo 14 d., antradienis, 13:20:02
Nesvarumas - 2
.
.
esu vandens slidininkė išplėstais vyzdžiais
mane neša skraidyklė
prieš vėją
pavėjui
pavėjui
prieš vėją
.
kai buvau vaikas pabusdavau naktį viena
bijodavau kad nenutrūktų vientisumas
niekada nemokėdavau išsižadėti
.
man nepakako svajoti apie nesvarumą
nepakako ir nesvarumo žybsnio
norėjau turėti jį visą
prieš vėją
pavėjui
pavėjui
prieš vėją
.
esu vandens slidininkė išplėstais vyzdžiais
mane neša skraidyklė

I.D.
2004, rugsėjis

Irna... "TANGO - 3"... 2004 m. balandžio 2 d., penktadienis, 22:17:12
.
į gundantį ritmą
kinkuoja
batas
galu dekoltuotu -
žvilgsnis kutena
palpuoja
kiekvieną ląstelę…
.
besotis
.
lėtai prisispaudžia
per šilką
lūpomis pas*
kaklo linkį -
visom galimom
anomalijom
jaudrina...
.
apsikabinki
.
akimirksniui - stop
įsitempki
presą ritmingai
priglauski -
.
ranka tvirtai slysteli
nugara
žemiau
dar žemiau
.
išsilenki
.
lengvai
nesvarumo faktūroje
tarp laisvės ir
tarp susikaustymo
._ _ _ _ _ _ _ _ _
.
pakyla nuo žemės
du kūnai
ir levituoja
paskliautėje....
.
*pas (pranc.) - pa - ritmingi žingsneliai šokyje
I.D.
2004,kovas

Irna... "TANGO - 2" 2004 m. balandžio 2 d., penktadienis, 22:09:16
.
Aistringas tango
tarsi žaismas
sinkopių ritmo
sūkury -
lyg provokacija,
lyg geismas
su oro pauzėm
paširdy,
kurios tai kursto,
tai gesina
minorine
aistros gaida...
.
Artyn pritraukia
ir svaigina
ant talijos
tvirta ranka,
muzikaliai
išlaikius pauzę,
užtrukusią
lyg nejučia,
kai kojos tyčia
prisiglaudžia
ir šokio žingsnių
jau nėra...
.
Nutolsta muzika
ir laikas...
.
Sinkopių ritmo
sūkury
aistringas tango -
lėtas geismas,
su oro pauzėm
paširdy...
.
I.D.
2002, kovas
irnadu@hotmail.com

Irna... Skimbčioja... 2004 m. sausio 19 d., pirmadienis, 16:56:57
Maži mažytėlaičiai žalvario varpeliai
Senoviški (iš Kinijos)
Jie ypatingai skimbčioja naktim
Kai atveriamos durys
Fantastiškai kažkaip
Tarsi grakščios šokėjos
Įsitempęs kūnas
Bebprotė - pasakytu jai kaimynai
Bet nesako
Nepastebi. Nemato. Nesuspėja
Tik pavėluotai praveria duris
Skimbčioja - a - skimbčioja
O ji - toli toli jau…
Kitam laike, kitoj erdvėj
Kur kriauklę prie ausies priglaudęs
Lao Dzė’s pasekėjas
Laukia ženklo -
Mažų mažutėlaičių
Žalvario varpelių garso
Iš jos pasaulio virpančių pavojų
Ir jiedu šypsosi, iš tolo rankom moja
Ir kalba akimis tiktai, visai trumpai
O paryčiais ji tarsi stirna - strykt į lovą
(varpelių garso kelio nepamiršo)
Kažkaip fantastiškai jie vėlei skimbteli
Jie skimbteli…
Beprotė - pasakytų jai kaimynai
Bet nesako
Nepastebi. Nemato. Nesuspėja
Tik galvas nuo pagalvių kilsteli -
Nurimsta
Skimbčioja - dievuliui ačiū - skimbčioja…
I.D.
2004, sausis
irnadu@hotmail.com

Irna... Kieno tu vaikas... 2003 m. liepos 25 d., penktadienis, 13:30:59
.
Ten, už dangaus septinto rato,
Tylus, didingas, kietakaktis
Išminčius stovi...
.
Ir rankom neaprėpsi,
Didumo ir nepamatuosi...
.
Gal ąžuolas tatai?
.
Ąžuole, ei ąžuole,
Vaikai kur tavo kepurėti?
.
Vaikeliai mano
Sėklelėm bunda,
Kepurėles siuva,
Dabina žaluma
Kas sau - kas sau...
.
Ten, už išminčiaus kietakakčio,
Žydrai vaiskus dangaus refleksas
Paviršium svydi...
.
Rieškutėm nesusemsi,
Gilumo ir nenumanysi...
.
Gal ežeras tatai?
.
Ežere, ei ežere,
Vaikai kur tavo šlapaveidžiai?
.
Vaikeliai mano
Lašeliais tyška,
Ašarėles buria,
Bučiuoja liūdesį
Kas sau - kas sau...
.
Ąžuole, ei ąžuole, o tu -
Kieno gi vaikas tu?
.
Ežere, ei ežere, o tu -
Kieno gi tu?
- - - - - - - -
Žmonės! Ei žmonės... o mes...
.
I.D.
2003, liepa

Irna...Kodėl liūdnos žmonių akys... 2003 m. liepos 25 d., penktadienis, 13:25:19
.
Stovi avinėlis nusisukęs
Akelių nesimato
Tik ragučiai
.
Plaukia laivelis kniūpsčias
Dugnu į dangų
Kvailioja
.
O mažas vaikelis
Už avinėlį mažesnis
Siekia saulę
.
Atsigręžk avinėli
Atsiversk laiveli
Pasiek saulę
Vaikeli
.
Avinėlis atsigręžė
Akelės jo mažos
Ragučiai - niekis
.
Atsivertė laivelis
Dugnu į dugną
Surimtėjo - niekis
.
O mažas vaikelis
Už avinėlį mažesnis
Saulės nepasiekė
Bet užaugo
.
Jo akys buvo liūdnos
.
.
I.D.
2002, gruodis
irnadu@hotmail.com

Irna. IDILĖ :) 2002 m. spalio 13 d., sekmadienis, 16:24:02
.
Ji:
Petrarkos dievinu sonetą,
tu - vodevilį man giri.
Aš mėgstu grakštų menuetą,
o tu galopą šokt skubi.
Man - madrigalai ir motetai,
senų čakonų ilgesys...
Tau - tik paskviliai, piruetai,
beveidžių damų šurmulys.
Man - ryto rasos progumėlėj,
o tau - medžioklė kruvina.
Teatras, muzika man, gėlės!
Tau - bridžas, viskis, bravūra.
Jis:
Tik šaltas protas ir orumas -
gyvenimo prasmė, svarba!
O tavo įgeidžiai, trapumas -
mažytė mano puošmena.
Kelionės, rizika, azartas -
tai mano būdas, prigimtis!
Sonetai tavojo Petrarkos
tik... kai užklumpa neviltis.
Linksmybė, triumfas ir ekstazė -
tai proto poilsis, gaiva!
O madrigalo - kelios frazės
nuobodžiai migdo jau mane.
Epilogas :)
- Šiandien laiminga aš, brangusis, -
parke rausvas giles rinkau.
- Ir aš, mieloji. Leisk, priglusiu
lyg šilkas... Ne. Nepavargau.

Irna. JŪROS AKMENĖLIAI (VII-oji meditacija) 2002 m. spalio 4 d., penktadienis, 23:16:21
.
Jūros akmenėliai...
Nugludinti.
Vandens ir smėlio.
Ir saulės.
Didesni. Mažesni.
Pakeliu vieną.
Gražus.
Dar vieną.
Dar...
Aptakūs. Malonu lytėti.
Laikyti delne.
Balti. Pilki. Raudoni. Juodi.
Margi...
Dera tarpusavy.
Lenkiuosi vėl.
Ir vėl...
Nebetelpa rieškutėse.
Dėlioju ant smėlio.
Ratu.
Spinduliais.
Vėl ratu.
Gera.
Ramu. Tylu.
Manyje...
Akmenėlių magija.
Mandala.
Mintys lėtėja. Nyksta.
Nebelieka.
Nebelieka nieko. Tik...
Akmenėliai...
Akmenėliai...
Akmenėliai...
Gera būti akmenėliu.
NUGLŪDINTU.
Vandens švelnumo...
Smėlio šiurkštumo...
Saulės kaitros...
LAIKO.

Irna. KAI SPINDI... 2002 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis, 12:41:01
Kai spindi prisimerkusi auksinė saulė
Vaivorykštėm nuspalvintais rudens purslais,
Norėčiau aš įkvėpti ir sugert pasaulį -
Paliesti tavo plaukus degančiais delnais.
.
Iš užmaršties kalėjimų paleisčiau dieną,
Pritvinkusią palaimintos jausmų kaitros,
Ir nerakinčiau durų tų, kurios iš kiemo
Dejuoja varstomos laukimo ir aistros.
.
Dabar ateičiau daug anksčiau ant tavo tako,
O tąkart aš labai labai pavėlavau...
Kaip perrašyt gyvenimą į švarų lapą
Ir kur paslėpti ilgesį, dar nežinau.
.
Tik supratau - nebesugersiu aš pasaulio
Ir nebeglostysiu plaukų tavų delnais...
Spindės tik prisimerkusi auksinė saulė
Vaivorykštėm nuspalvintais rudens purslais.

Irna. MEDITACIJA - 6 2002 m. rugsėjo 11 d., trečiadienis, 21:42:57
Kaktusas. Cactaceae.
Miniatiūriniai kalnai.
Žali. Su keterom.
Dygliai - adatos.
Nepaliesi.
Neliečiu. Tebūnie...
Kalnų viršūnėje - pumpuras.
Didžiulis.
Tuoj skleisis žiedas.
Retas.
Šie kaktusai nežydi.
Nežydi nelaisvėje...
Žvelgiu į pumpurą.
Netikiu! Stebuklas!
Matau, kaip skleidžiasi!
Rusvas paviršiuje.
Baltas viduje.
Skuba...
Žydės tik šiąnakt.
Matysiu tik aš.
Skleidžasi regimai.
Didelis žiedas.
Dar...
Lyg vandens lelija.
Grožiuosi.
Gelsvi kuokeliai.
Vieniša piestelė.
Dėsnis.
Nelaisvėje. Naktį.
Kodėl?
Nežinau.
Parodyti?
Ką? Kam?
Galimybę. Išimtį. Tapsmą.
Ne.
LAISVĘ NELAISVĖJE...

Irna. DVEJONĖ 2002 m. rugsėjo 6 d., penktadienis, 21:40:47
Ar muziką lietaus girdėjai?
Juk tai tokia šlapia tyla! -
Iš nežinios ištrūkęs vėjas
Man kužda paslaptį... Deja,
.
Sugėręs saulėtą glamonę,
Atnešęs jaudulį slapčia,
Paleido lietuje dvejonę
Nematomos ribos gale.
.
Ir muzika lietaus nutilo...
Ir baigėsi šlapia tyla...
Į nežinią nuskriejo vėjas...
Dvejonė liko... manyje.
.

DJ__katė merkia.Kaimas bunda 2002 m. rugsėjo 5 d., ketvirtadienis, 16:04:26
ant šulinio krašto katė uodegą merkia
ją glostantis jonas pozuoja į kamerą
šneka apie sausrą
.
Jo veidas pilkas nuo degančių durpių
ir kvapas
jį kenčiantis reporteris
.
Jau paskutinis klausimas jau eisiu
taip mąsto
.
Bet jonas neskuba
lėtai braukia delnu prieš plauką
lėtai ir liežuvį darbina
.
taip gyvenimas ir taip sunkus
o dar kvėpuoti smalkėmis tenka
keikia landsbergį
.
išsitraukia Prima pakelį ir stuksi per kraštą
.
Pro mažą skylutę išlenda ji
tvarkingai plaukus susišukavusi
.
ima tėvą už rankos
gana
.
kiekvienam matosi jos išsilavinimas
putlios lūpos ir krūtinės tamsa
.
kad panėręs į ją jaučiu išėjimo ieškotum valandą
dvi
.
reporteris suka
laidą - jau važiuos studijon montuoti medžiagos
gal į miestą panelę pavežti ?
.
katė ant šulinio
merkia- kaimas bunda iš sąstingio

Irna. AR PAMENI... 2002 m. birželio 24 d., pirmadienis, 22:15:54
Ar pameni jaunystės jūrą
Ir baltą krūtį tarp bangų?
Drovumas man paširdžius duria
Dar šiandien. Nors neberandu
.
Pušelės mūsų ir tos plunksnos
Iš nutylėtų pažadų,-
Likimo kelias baisiai drumstas -
Palieka sieloje randų.
.
Širdis dar kartais plaka ilgesį
Ir tavo tango lia-minor,
O veidrodžiai atspindi dilgesį,-
Sudie, mano sapnų signor.
.

Irna. SUGRĮŽTA 2002 m. birželio 24 d., pirmadienis, 18:55:32
.
Sugrįžta vis laivai
į ramų uostą,
jūreiviams šypsosi
krantai.
Jų mylimosios švelniai
glosto skruostus
ir glaudžias virpančiom
krūtim karštai.
.
Žvelgiu kasdien
į horizonto tolį
ir glamonėju jūrą
akimis.
Ne. Nepavydžiu
geismo guolio
jūreivių moterims...
Kai naktimis
.
jos vėlei vienos liks
nerangios, storos,
išvargintos laukimo
ir vaikų,
jų vyrai linksminsis
mulačių guoliuos,
nuo įžadų pabėgę
ir vargų.
.
Galbūt todėl stebiu
laivus iš tolo
ir netikiu jūreivių
kalbomis.
Iš jūros laukiu
savo sielos brolio,
kurs glamonėja krantą
akimis...
irnadu@hotmail.com
.

Irna. IŠTIKIMOJI DOMINANTĖ... 2003 m. sausio 19 d., sekmadienis, 22:06:04
.
Pagaliau prisilietei... Aš taip laukiau...
Buvau nusiminusi, maniau...
Maniau, kad tau mūsų nebereikia. Nusibodome.
Aišku, labiausiai ilgėjausi aš... Tavo rankų...
.
Prisipažinsiu, esu šiek tiek išpaikinta.
Pripratau, kad mane iš kitų išskirtum.
Išskirtum prisilietimu... Kitokiu...
Dažniau negu lieti kitas.
Paskutinį kartą mane lietei net
keturis šimtus trisdešimt septynis kartus...
Abiem rankom.
.
Labiausiai man patinka, kai lieti
dešiniosios bevardžiu ir mažuoju...
Sieki kantilenos...
Tai taip švelnu ir romantiška.
Tuomet atsiduodu visais savo virpesiais.
Jaučiu, kaip stengiasi ir kitos.
Bet man tai nerūpi...
Tu šypsaisi... Žinau, tau malonu...
Išleidi net keistą gomurinį garsą.
Iš džiaugsmo net suspiegiu!
Bet tu to ypač nemėgsti.
Tavo kaktoje iškart atsiranda gili raukšlė.
Tuojau pat pasitaisau. Nenoriu, kad pyktum...
.
Kartais gana grubiai ir stipriai
užgauni mane nykščiu. Dažniausiai kairiuoju.
Smiliumi ir bevardžiu - truputį švelniau.
Bet vistiek turiu būti kantri ir atsargi.
Atsargi, kad vėl nesuspiegčiau...
Virpu tik tiek, kiek tu to nori...
.
Jaučiu, kaip lieti ir kitas. Jos irgi virpa.
Bet man tai nerūpi...
Noriu išlikti tau ypatinga!
.
Visada pastovi ir ištikima dominantė -
gaida SOL... :)
I.D. 2002, gruodis
irnadu@hotmail.com

Irna. MUZIKAI 2003 m. sausio 19 d., sekmadienis, 21:58:44
.
Nepardaviau tavęs...
Į karvę dar neišmainiau -
buvai ir būsi laivė mano
tu baltoji...
Atleisk, bet tylą skambančią
netyčia pamilau,
todėl melodijų tavų
senokai nekartoju...
.
Apčiuopti noriu judesį tylos
aš iš vidaus,
paliesti širdimi jos prigimtį
slaptingą...
.
Žiūriu nustebusi į korį,
sklidiną medaus,
ir netikiu,
kad bičių muzika
tokia švelni ir
harmoninga,
lyg skambanti tyla,
kurią netyčia pamilau...
.
Ak, muzika!
Buvai ir būsi laivė
mano tu baltoji...
Nepardaviau tavęs,
į karvę dar neišmainiau,
tiktai melodijų tavų
senokai nekartoju...

Irna... " * * * * * *"... 2002 m. gruodžio 29 d., sekmadienis, 17:39:42
.
Netiesa, kad skaisčiai šviečia
juodo tunelio gale,
ta šviesa - giliau, ji kviečia
tik per kančią
į save...
.
Išplečiu vyzdžius ir... kylu
į save, savy -
aukštyn...
Ak, sūpuoklės! Tebemyliu,
nors ir perplėšta
širdim...
.
Nežinau, galbūt sugrįšiu
Į tave, tavy -
žemyn...
Netramdyk manęs surišus
išsibarsčiusiom
viltim...
.

Irna... "TANGO"... 2002 m. gruodžio 29 d., sekmadienis, 17:34:20
Aistringas tango
tarsi žaismas
sinkopių ritmo
sūkury -
lyg provokacija,
lyg geismas
su oro pauzėm
paširdy,
kurios tai kursto,
tai gesina
minorine
aistros gaida...
.
Artyn pritraukia
ir svaigina
ant talijos
tvirta ranka,
muzikaliai
išlaikius pauzę,
užtrukusią
lyg nejučia,
kai kojos tyčia
prisiglaudžia
ir šokio žingsnių
jau nėra...
.
Nutolsta muzika
ir laikas
sinkopių ritmo
sūkury...
.
Aistringas tango -
lėtas geismas
su oro pauzėm
paširdy...
.
irnadu@hotmail.com

Irna. TRIPTIKAS... 2002 m. gruodžio 14 d., šeštadienis, 19:59:27
.
Ant šilko marškinių šešėlis ryto,
palaidus plaukus draiko
dar aistra -
Akimirka ši drobėj sustabdyta
pasteline tavų jausmų
gama...
.
Greta matau peizažą kitą -
čia dūsauja miglota
dargana,
O akvarelė - su žeme maišyta,
ir mano silueto
jau nėra...
.
O repriza - dangus vėl švyti,
palaidus plaukus draiko
vėl aistra, -
Tiktai akimirkoj šioj sustabdytoj
su šilko marškiniais...
kita.

Irna... SLYVOS ŠAKELĖ 2002 m. gruodžio 6 d., penktadienis, 12:21:32
Jo buvo ilgi plaukai ir pirštai.
Priėjęs prie fortepijono, pirmiausia
akimis perbėgo visus, negausiai čia susirinkusius.
Pro ją žvilgsnis tarsi praslydo...
Ji sėdėjo pirmoje eilėje, iš krašto.
Skirtingai nuo kitų buvo apsirengusi baltai.
Rankoje laikė ką tik, šią žiemą, pražydintą slyvos šakelę.
Jis skambino virtuoziškai. Ne tik pirštais.
Jis skambino, kaip ir matė, visa savo oda...
Jai. Ji tai žinojo. Jautė savąja.
Po kiekvieno kūrinio atsistodavo ir
nežymiai linkčiodamas šypsojosi plojančiai publikai.
Į ją nepažiūrėjo.
Nė karto.
Po koncerto gavo daug gėlių, susilaukė komplimentų,
kalbėjosi, rašė autografus, gėrė kavą ir skubėjo
į savo didmiestį.
Ant automobilio kėbulo pamatė slyvos šakelę.
Paėmė.
Stovėjo, ilgai žiūrėjo į sniego baltumo žiedlapius ...
Paskui - į tolį...
Ilgai.

Irna 2002 m. lapkričio 23 d., šeštadienis, 15:52:39
.
Iš laiko partitūros
išsilieja
toks monotoniškas ėjimas -
B o l e r o ...
Kas žingsnį,
lydimą stipresnio vėjo,
gilyn į sielą vis -
ruduo...
R u d u o.
.
Tu nebegrok Ravelio -
apkabinki!
Numeski stingulį
lengvai,
tarsi manto...
.
Ir pasiliks kažkur toli
buvimas pilkas
ir monotoniškas
ruduo...
R u d u o.

Irna. ŽIEMOS NOKTIURNAS 2002 m. lapkričio 17 d., sekmadienis, 16:15:45
Na ir kas, kad vėjas!
Na ir kas, kad sniegas! -
Baltąjį noktiurną
skambina žiema!
Tu tik užsimerki -
tenebus tai miegas -
tavyje ištirpsiu
kaip tyli gaida.
.
Vėjo pabučiuota,
pamyluota sniego
tarp švelnių pasažų
pasislėps klaida...
Tu tik užsimerki -
tenebus tai miegas -
Baltąjį noktiurną
skambina žiema.
.

Irna RAPSODIJA PŪGOS... 2002 m. lapkričio 17 d., sekmadienis, 16:12:11
.
Baltas šėlsmas! Netramdytas!
Balto sniego pataluos...
Visą naktį,
Visą rytą,
Tai - Rapsodija* pūgos!
Ilgesingu unisonu,
Kvintakordų debesy
Ir švelniausių obertonų
Palaimingam kvaituly
Siautė,
Blaškėsi,
Dejavo -
Pragaištinga, bet graži.
Baltą laisvę išdainavo
Ir nugrimzdo alpuly...
Saulėta ramybė plyti
Balto sniego pataluos...
Tavo akys šveniai švyti -
Ak, Rapsodija pūgos!

Irna. KITONIŠKI... 2002 m. lapkričio 9 d., šeštadienis, 15:03:36
.
Lyg minezingeriai, lyg trubadūrai
Jūs viešpačiai švelnių širdžių.
Kai mylite - tikri Amūrai,
Kai ne - lošėjai pakelių!
.
Išminčiai žavūs ir asketai,
Drąsuoliai, dvikovų meistrai -
Jūs atsiduodate koketei
Pokštaudami taip patraukliai...
.
Kartais padaužos ir berniukai,
Nuliūdę dėl paikių klaidų,
Išpuikėliai ir kūlverstukai -
KITONIŠKI - jokių kalbų!
.
Tikri galiūnai ir narsuoliai
Testosterono šalyje -
Jūs didvyriai ir net keistuoliai
Vasarvydžio nakties sapne...

Irna. SUKA KAULUS... 2002 m. lapkričio 5 d., antradienis, 14:59:08
.
Iškeitę smaragdus į auksą
švyti medžiai...
Vėstančiai vasaros pirčiai
geltonom vantom
mojuoja mano beržas.
Pagaliau...
Pagaliau lig soties prisigers
drėgno rudeniško rūko.
Prisigeria...
Ir apkvaitęs švelniai sūpuoja
kriokiančias varnas...
.
Rudenį varnoms suka kaulus.
.

Irna. SALDUS GAIDELIS 2002 m. lapkričio 5 d., antradienis, 14:48:47
Kmynų pieva...
Didžiulė žalia paslaptis,
įsirėmusi į dangaus veidą.
Ten... Už priedurio.
.
Iš dangaus į pievą leidžiasi
maži šešėliukai.
Jie didėja. Plečiasi. Artėja.
Virsta juokingais siluetais...
.
Ne. Ne tai...
Ne tai, ko reikia.
O reikia labai. Labai...
Kaip kvepiančio gerumo.
Kaip teisingų žodžių.
Kaip jonvabalių nakties.
.
Pagaliau!
Pagaliau iš dangaus nusileidžia
pažįstamas siluetas.
Kaip ir anie, plečiasi -
Tik daug lėčiau...
Artėja... O gal neartėja? !
Vis dėlto artėėėėėja ir...
.
Pavirsta raudonu saldžiu gaideliu.
Gaideliu ant pagaliuko
mažos mergaitės rankutėse...
.
Senolė grįžo iš turgaus.

Irna. GRAŠIS... 2002 m. spalio 17 d., ketvirtadienis, 23:30:46
Tą šventvagišką pozą grašio -
medinę stireną paslėpk!
Tau dievas ant kaktos užrašė -
VAGIS, MELAGIS... Tu vistiek
.
veidmainišką sveikamariją
lyg prakeiksmą žmonėms bruki
ir stebuklingai vis atgyji,
kai grašių buteliui turi.
.
Aš pažinau tave, poete, -
mokyklos pažiba buvai.
Pasirinkai tu tą koketę -
neduosiu grašio vien už tai...
. :) :) :)

Irna. PĖDSAKAI... 2002 m. spalio 16 d., trečiadienis, 20:29:56
.
Sumišęs rūkas sklando gatvėm
ir tu sumišęs tipeni...
Gal jau apsirėdei vienatvėm?
Ar ieškai jų vorų kely?
.
Iš purvo kiauto išsirangęs
šlykštus dviveidis dusulys -
Lyg atsivėrusi apgaulė
kutena plautį krešulys.
.
Užmiršk tą pūlinį senatvės
ir geišos maldą patvory -
Ar pažinai vaikelį gatvėj? -
Tai tavo pėdsakai...
.

Irna. AKISTATA... 2002 m. spalio 16 d., trečiadienis, 20:20:18
Išgert su manimi arbatos
ir žvilgsnio nenusukt gali?
Tylėk, jei nori, tu - abatas...
Akistatoj su lemtimi
susipažink - dukra tavoji,
Marija - saulės spindulys.
Ji nuo gimimo - nebylioji,
tik žvilgsnis jos tarsi ugnis.
.
- - - - - - - - - - - - - -
.
Lyg perverta erdvė virpėjo,
kai žvelgė tėvas ir dukra...
Abato akyse spindėjo -
Sveikamarija... Tu... mana.
Ir laikas nebūtin nuskriejo...
Lyg geismas vėso arbata...
Jie apie Meilę vis kalbėjo
tik jiems suprantama kalba...

Irna. ŠVENTĖJIMAS 2002 m. birželio 23 d., sekmadienis, 17:11:50
Anapus užmaršties, geismų -
Tiesos ir Gėrio viešpatystė.
Kiek daug neišmintų takų -
gali nueit, gali paklysti...
Benamės sielos kibirkštis
tamsioj Šeolo karalystėj,
lyg pasimetusi avis
lankoj - Ganytojo akystoj,
malonės prašo nuolankiai...
Paėmęs ant pečių avelę,
Jisai prabyla nelauktai:
Skubėkite! Ir jūs dar galit
ugnį šventėjimo įpūst,
apsunkintas kaltes numesti,
kas pragaišta susigrąžint
ir savo Savastį surasti.
.
Anapus užmaršties, geismų...
.

Irna. DIDŽIOJI PASLAPTIS 2002 m. birželio 23 d., sekmadienis, 17:03:48
Didžioji paslaptis - gyvybe!
Ji medyje ir žolėje.
Ji paukščio palaimingam skrydy,
Ji - okeano gelmėje...
.
Maža burnelė žioja krūtį
Ir kaupia jėgą gyvasties -
Pažinti veržias šventą Būtį
Taip prieštaringos prigimties,
.
Kur slypi godulys ir geismas,
Pavydas, baimė, nejautra
Ir stebuklingas meilės žaismas,
Dieviško grožio pajauta...
.
Kaip gi atskirt ir kaip žinoti -
Aukščiausius dėsnius kaip pažint?
Protu kaip viską pamatuoti
Ir didžą paslaptį įmint?
.

Irna. SMARAGDO ŽALUMOS 2002 m. birželio 23 d., sekmadienis, 16:54:44
Smaragdo žalumos
lyg burtai
ant žemės apdaro
pažyra...
Aukotum visą
savo turtą
už palaimingą,
vaiskią tylą.
Saulėj boluojančioje
kopoj,
čiobrelių, dobilų
žolyne,-
vėl vasara mus
kviečia šokiui,
vėl siūlo gelsvo
pienių vyno.
O sidabriniai
vandens ruzgai
nuplauna nerimą
ir karštį,
miške laukinės
bitės dūzgia
ir žuvys skuba
upėn neršti.
Rodos, šimtai
vidinių ritmų
patį Gerumą
dangun kelia...
.
Smaragdo žalumos
išliktų,
jei blogis ten
nerastų kelio.

Irna. "GALIU" 2002 m. gegužės 19 d., sekmadienis, 16:50:23
Kaip keistai nusidriekęs laikas!
Ne. Jis nebėga - jo nėra...
Galiu, jei noriu, būti vaikas
ar susilieti su žeme,
dangum, žvaigžde, erdve beribe
ir prisiminti, ko nėra...
Sugrįžt galiu į Atlantidą
arba, - kai buvo tik Pradžia...
Galiu sutikt savo Karalių
aš bet kuriam laiko taške,
tik negaliu aš, po paraliais,
šiame(!) gyvenime vėl būt jauna,
nes švento siūlo begalybė
mane vis jungia su žeme -
Nektaro viešpaties kantrybę
atspindi šypsena veide...
irnadu@hotmail.com

Irna. PIENĖS PŪKŲ DIENA 2002 m. gegužės 14 d., antradienis, 23:30:22
Pienės pūkų diena
dar saulėj maudos -
padangėj kregždė,
lyg strėlė laike,
Tau suneša gerumą
vis po šiaudą -
kasmet vis tokį pat
ir vis ne tą...
.
O kelias lydosi
į kitą dieną
ir primena dažniau
būtus laikus -
Tauro žvaigždynai
mėnesienoj
Tau dovanoja
vis metus,
.
kurie, lyg kerinti
glamonė,
Tau žada
kvepiančius takus.
Teišsipildys
ši svajonė...
Pienės pūkų dienų
daug bus!
Daug bus!
Daug bus!
Su gimtadieniu, Remi!

Irna (kita) 2002 m. balandžio 16 d., antradienis, 18:16:55
Netrankyk taip smarkiai
durų daugiau....
Negirdėsi-syptels
tarp staktos priverta dūšelė....
Ir vėl ją
- apipils šaltu vandeniu,
- sugipsuos,
- reanimuos,
na ir vėl pasaka iš pradžios....
Netrankyk taip smarkiai
durų,prašau....