![]() |
| |||
![]() | ||||
|
Kas vyko ar įvyko? Ankstyvosios kompiuterių istorijos Lietuvoje epizodai Ankstesni istorijos epizodai: skiemenuoklis SKIE-MUO Rašybos tikrinimo programa RAŠTAS Iškart, 1991 m. sukūrus lietuviškų žodžių skiemenavimo priemonę, pritaikytą „Xerox Ventura 2“ maketavimo sistemai (beje, veikusiai GEM terpėje – apie tai žr. >>>>>), buvo ties tuo nesustota – imtasi algoritmą pritaikyti kitoms terpėms, pirmiausia „MS Word“ 5.0 tekstų redaktoriui MS-DOS terpėje (1992). Tačiau mintyse jau brendo ir ambicingesnis projektas. Mat toje pačioje MA MII eksperimentinėje gamykloje „Bitas“ dirbo ir Vytautas Zinkevičius, kūręs lietuvių kalbos morfologijos ir leksikos skaitmeninius modelius. Susitaręs iš jo paėmiau morfologinį modelį (lietuviškų žodžių kaitos taisykles), perrašiau jį iš „Turbo Pascal“ į C ir ėmiausi kurti rašybos tikrinimo priemonę. O V. Zinkevičius ir toliau darbavosi lietuvių kalbos skaitmeniniame fronte (vėliau VDU bei Lietuvių kalbos inst-te) vystydamas morfologinę ir fleksinę kalbos analizę, dalyvaudamas žodynų kūrime, o galiausiai prisidėdamas prie lietuviškų senųjų tekstų kompiuterinio banko (SLIEKKAS) kūrimo. Sukūrė kelias skaitmenines priemones: morfologinį anotatorių, „Lemuoklį“ (pateikiantį lietuviško žodžio formas) ir kt. Gaila, kad nors VDU ir kitur skelbiama, kad tokios priemonės yra atvirojo kodo (netgi jas minint Seimo 2020 m. nutarime dėl projekto Nr. XIIIP-4838 - t.y. „Dėl lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje … gairių“), jų viešojoje erdvėje (t. y. atvirai) nepavyksta rasti. Čia turiu pastebėti, kad pats nesigilinau į morfologijos veikimo principus. Mano tikslas buvo labiau praktinis ir utilitarinis – paimti modelį as is (kaip yra) ir jį panaudoti rašybos tikrinimui. Pati modulio sandara buvo dviguba: užkoduotas duomenų rinkinys ir programinė dalis, dirbanti su tais duomenimis. Tad perrašyta C kalba buvo tik programinė dalis, o duomenų rinkinys buvo įtrauktas į žodyno dalį kaip atskira šio komponentė. Mano archyvai rodo, kad pirmoji lietuviškų teksto rašybos algoritmo realizacija buvo baigta 1992.08.08. Tų pačių metų pabaigoje baigta LSPELL programos versija v2.0 MS-DOS terpei, o kaip produktas išleistas 1993.05.08. Kadangi tuo metu jau buvau pradėjęs dirbti „Baltic Amadeus“, jo (C) jau įrašyta tiek „Bitas“, tiek „Baltic Amadeus“, kuris ir platino produktą. V2.0 jau priėmė ne tik tekstinius failus, bet „MS Word 5.0“ dokumentus. Jo aprašymas, kuris buvo pateikiamas kartu su produktu, pateikiamas 5 priede. Ji buvo plačiai naudojama kelis metus, iki tol, kol MS-DOS „morališkai paseno“ ir jį pakeitė „Windows“. Tačiau net ir tada, kažkur apie 2005-uosius į mane kreipėsi „Microsoft“ darbuotojas, klausdamas, ar neturiu lietuviškos rašybos programos DOS terpei, nes jos labai prireikė kažkokiam klientui. Žodynas ir jo struktūra Žodyno įrašą sudarė trys dalys: „kamienas“, kaitos dėsnis ir kamieno kintamos dalies (nuo galo) ilgis. Vienam kamienui galėjo būti
keli kaitos dėsniai. Pvz., Pavyzdžiai su kamieno kaita: Kaitos dėsnis nusako visas leidžiamas iš „kamieno“ išvedamas formas – t. y. kokie yra leistini priešdėliai, priesagos ir galūnės.. Pvz, iš “skend 565 3“ ir “skęs 565 2” išvedama ir „nuskendo“, „paskęsčiau“, „skęstantis“ su visomis formomis, „skendimas“ su visomis formomis ir t.t. O iš „vers 517 1“ ir „verč 517 1“ išvedama ir „versti“, „verčiu“, „verstų“, „išsiverčiu“, „neverčiau“, „vertimai“, „nuvertimą“, „pasiversdamas“, „tebeverčiant“ ir t.t. Tačiau žodynas nebuvo taip tiesiogiai užkoduotas. Pagalvojus, kad taupiausia ir sparčiausia turėtų medžio struktūra, imta kurti jo realizacija. Pvz, minėtam kamienui „akl“ medžio šaka būtų: a 694 0 ak 164 0 ak 246 0 ak 442 1 ak 694 0 akl 21 0 akl 154 0 akl 246 0 akl 677 0 Schematiškai tai galima pavaizduoti taip: Medžio mazge saugomos tik tolimesnės raidės, be ankstesnių, buvusių medžio šakoje. Mazge gali būti ir kelios raidės, jei naujas dėsnis sutinkamas tik po jų, - kaip kad yra kamieno „aklaviet 159 1“ atveju. Daugiausia mazge leidžiamos tik 7-ios raidės (nes tik tiek galima užkoduoti 3-mis bitais). Taip pat iš vieno mazgo paprastai būna atsišakojimų nė į vieną, o į kelias medžio šakas. Žodyno mazgą sudaro „kamieno“ reikšmė ir kaitymo informacija – du skaičiai, nurodantys kaitos dėsnį ir kaitimų raidžių kamiene skaičių. Pvz., „abėcėl 155 0“, kur 155 nurodo kaitos dėsnį, o nulis, kad kaitomų raidžių kamiene nėra (šį dėsnį tenkina „abėcėlė“, „abėcėlių“ ir t.t.). O štai „bris 571 2“, „brend 571 4“ – koduoja žodžio “bristi“ kaitą. „bris 571 2“ reikšmė 571 nurodo kaitos dėsnį, o 2 – kaitomų raidžių kamiene kiekį (br-is-ti, br-ido, br-idimas) – taigi, nekintama dalimi telieka tik „br-“. „brend 571 4“ konstrukcijoje 4 nurodo, kad joje kinta 4-ios paskutinės raidės (brend-a, br-isdamas, br-isti). Žodynas irgi koduotas labai taupiai išnaudojant atmintį.
<>Pvz., kadangi kaitos dėsnis buvo skaičius iki 1000, o kaitomų raidžių kiekis mažiau nei 15 (iš tikro, šis kiekis tebuvo nuo 0 iki
4, tačiau likusios reikšmės iki 15 paliktos „rezervui“, nors iš tikro papildomo bito ir nebuvo kur panaudoti). Tad tiems dviem skaičiams
užkoduoti pakako dviejų baitų. Tad koduojama buvo taip: Tačiau ir to nepakako! Lietuvių kalboje yra 32 raidės, tad joms koduoti pakanka 5-ių bitų (q, w, x, nėra lietuviškomis raidėmis ir jų turintys žodžiai buvo nustatomi išankstinės analizės metu). Didžiųjų raidžių naudojimas taip pat buvo nustatomas išankstinėje analizėje, kurios rezultatai buvo saugomi CSAPI duomenų struktūroje ir panaudojami po rašybos patikrinimo. Likę 3 bitai, priklausomai nuo konteksto, irgi buvo panaudojami įvairiems papildomiems duomenims užkoduoti: įvairiems požymiams po vieną bitą (taip-ne, pvz., ar tai paskutinis mazgas medžio šakoje); ilgiams (3-ių bitų pakako reikšmei tarp 0 ir 7 užkoduoti) – paeiliui esančių raidžių medžio mazge kiekiui ar kaitos dėsnių kamienui kiekiui (jei šių kiekis viršijo 7, kas buvo ypač retas atvejis, buvo pratęsiama naujame medžio mazge)… Mazge, nekuriant naujo mazgo kiekvienai raidei, jei raidei nebuvo kaitos dėsnio, galėjo būti talpinamos ir kelios raidės (po 5-is bitus), jas „supakuojant“ bitas prie bito – tad, pvz., trys raidės užėmė 15 bitų, t.y. joms koduoti pakako tik 2 baitų. Rašybos tikrinimo programa buvo pradžioje kuriama 16-os bitų MS-DOS terpėje, tad adresams (poslinkiams atmintyje) nurodyti tebuvo naudojama tik 16 bitų – o tai teleido tiesiogiai pasiekti tik 64 KB atminties. Kai aukščiau aprašytu būdu buvo užkoduotas žodynas, paaiškėjo, kad bet kuria raide prasidedančių žodžių medis sutelpa į 64 KB (didžiausias buvo p raide prasidedančių raidžių medis – beveik visi 64 KB). Tad visas žodynas buvo suskaidytas dalimis pagal pirmą prasidedančią raidę ir medžiais paverstos atskiros jo dalys – todėl ir vadinau tuos vienos raidės medžius „krūmais“, o visą jų struktūrą – „krūmynu“. „Krūmai“ buvo įrašyti į žodyno failą, kuris turėjo antraštę, kurioje buvo aprašanti informacija ir nuorodos į kiekvieną „krūmą“ kartu su krūmo apimtimi. Kadangi morfologijos (kaitos taisyklių) aprašymas irgi buvo duomenų failas, jis irgi buvo įtraukiamas į žodyno failą jo gale antraštėje įrašant nuorodą į jį. Iš tikro morfologiniai duomenų modeliai buvo du, vienas įprastinis, o kitas „griežtesnis“, kuriame nebuvo leidžiami žodžių sutrumpinimai, t.y., tebuvo leidžiama tik pilna forma (pvz., „kelyje“), tačiau draudžiamos sutrumpintos formos (tokios, kaip „kelyj“, „kely“). Su abiem tais modeliais veikė tas pats „sąveikos su morfologija“ kodas (tasai, perrašytas iš „Turbo Pascal“). Abu tie duomenų modeliai buvo įtraukti į žodyną ir, keičiant kalbos nustatymą „MS Office“, buvo galima pasirinkti, kurį jų naudoti. Taigi, struktūriškai žodyno failo struktūra atrodė taip: Žodynas buvo parengtas remiantis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu" (1972) bei „Tarptautinių žodžių žodynu" (1985), taip sudarant apie 60 tūkst. „kamienų“ sąrašą. Minėtu būdu užkodavus žodyną, jis užėmė ne tik mažiau vietos, nei užimdavo tekstiniu pavidalu (o suspaudus, pvz., diegimo pakete, dar perpus mažiau), bet ir leido nepaprastai greitą paiešką jame – tereikėdavo vos kelių patikrinimo operacijų besileidžiant medžiu, kad būtų pasiekti kamieno kaitos dėsniai. Toks žodynas, kartu su pačia RAŠTO programa bei diegimo programa tilpo į du 360 KB (5,25 colio), vieną 720 KB (t.y. 3,5’) arba vieną 1,2 MB (5,25’) diskelius. Pirkėjui buvo galima pateikti jam norimą platinimo variantą. Programos pradžioje būdavo nuskaitoma žodyno failo antraštė, o tada kiekvienam krūmui (bei morfologijoms) dinamiškai išskiriamas reikiamas atminties kiekis ir į tą atmintį įkeliamas pats krūmas. Visi poslinkiai (nuorodos) krūmo viduje buvo 16-os bitų, tačiau to pakako. Ieškant žodžio (kamieno), pirmiausiai buvo patikrinama pirma žodžio raidė, o tada valdymas nukreipiamas į atitinkamą krūmą ir tolimesnė paieška vyko tik to krūmo viduje. Taigi, „morfologijos“ (žodžių kaitos modeliai) buvo du, tad 1996 m. birželį ėmiau raginti „Microsoft“ įvesti naują lietuvių kalbos kodą (LID – Language Identifier), skirtą tų morfologijų atskyrimui. Maždaug po poros mėnesių jie sutiko, ir greta buvusio (nutylimojo) kodo (1063) įvedė naują (2087, pavadintą „Lithuanian Classic“), kuris leisdavo parinkti morfologiją, kurioje nebuvo leidžiamos „sutrumpintos“ žodžių formos (t. y., „kelyj“, kely“ ir t.t.). Tai leido „MS Office“ pasirinkti, ar norime naudoti „griežtesnį“ rašybos tikrinimą, uždraudžiantį sutrumpintas formas. Tačiau vėliau „Microsoft“ šio kodo atsisakė, nes kiti lietuvių kalbos palaikytojai („Tilde“, „Fotonija“, ...) jo nepalaikė (tikriausiai todėl, kad nesukūrė ar nenaudojo skirtingų fleksijų kaitų). Tačiau RAŠTAS jį išsaugojo ir toliau jį tebenaudojo. Rašybos tikrinimo programą perkeliant į 32 bitų terpę („Windows“), žodyno struktūra nesikeitė, o jame buvo tik nežymiai pataisomos klaidos bei įtraukiami šiokie tokie jo papildymai (pvz., sutrumpinimai, šalių ir miestų pavadinimai…) - tad jo versijos numeris nesikeitė. LSPELL v2.0 programa Kaip jau minėta, tai buvo pirmoji komercinė lietuviškų tekstų rašybos tikrinimo priemonės versija, išleista 1993.05.08. Pradėta kurti „Bite“ 1992 m. pavasarį užbaigta 1993 m., parašant jai diegimo programą ir suteikiant „prekinį“ vaizdą (aprašymus, lipdukus diskeliams, įpakavimą voke ir t.t.). Be rašybos, LSPELL tikrino ir kai kurias skyrybos situacijas (žr. jos aprašymą 5 priede). Tai buvo atskira programa MS-DOS terpei (16-os bitų), kurios versija buvo 3.30 ar aukštesnė (iš principo veikė ir žemesnėse versijoje, tačiau jose automatiškai nesurasdavo žodyno failo – jį reikėjo nurodyti rankomis). Buvo sukurta sava vartotojo sąsaja su meniu bei teksto pateikimo langu, primenanti „MS Word 5.0“ vartotojo sąsają. Turėjo pagalbos sistemą – paspaudus F1 klavišą pateikdavo „kontekstinę pagalbą“ (esant konkrečiame meniu lauke, - apie tą meniu lauką). Langas tekstui buvo viršutinėje ekrano dalyje, o meniu – horizontaliai ekrano apačioje (žr. programos aprašyme 5 priede). Programa leido įkelti paprastus tekstinius failus arba „MS Word“ dokumentus, kuriuos atvaizduodavo viršutinėje ekrano dalyje. Juose ieškodavo nežinomų žodžių ir juos pažymėdavo ekrane – vartotojas galėjo rinktis, ką su jais daryti: ignoruoti, pataisyti ar įrašyti į vartotojo žodynėlį (tada ši žodžio forma daugiau nebuvo laikoma klaidinga). Deja, šioje versijoje dar nebuvo žodžio taisymų pasiūlymų (jie atsirado tik „Windows“ versijose, skirtose „MS Office“ paketui). Vartotojas taip pat galėjo iš režimų meniu pasirinkti, kokią morfologiją naudoti (įprastinę ar griežtąją, t.y. neleidžiančią sutrumpinimų); nutylimoji morfologija buvo nustatoma diegimo metu. Patikrinus tekstą, padarytus jo pakeitimus buvo galima užrašyti atgal į failą (programa suprato „MS Word“ dokumento formatą ir pakeitimus įrašydavo pačiame DOC dokumente!). Programa turėjo ir ataskaitos kūrimo režimą, kai į atskirą failą surašydavo visus surastus nežinomus žodžius. Tuo metu Lietuvoje dar buvo didelė lietuviškų raidžių kodavimo betvarkė – savas kodavimo sistemas kūrė kas tik panorėdavo. Todėl praktiniais tikslais buvo palaikomos net kelios tuo metu populiariausios kodų lentelės – DOS terpei vadinamosios KBL (771 kodų puslapis), RST (770 kodų puslapis), RIM (772 ir 774 kodų lentelės) bei kodavimas „Windows“ terpei (vadinamoji „Baltic RIM“ kodų lentelė) – lietuviškų raidžių kodavimą jose rasite LSPELL aprašyme, pateiktame 5 priede. Nutylimasis kodavimas buvo pasirenkamas diegiant programą, tačiau vėliau per „Režimų“ meniu jį buvo galima pasikeisti pačioje LSPELL programoje bet kuriuo metu (ar atskiram tekstui). Siekiant dar labiau padidinti programos naudojamumą, diegimo metu buvo galima nurodyti ir visiškai skirtingą (savo) kodavimą (USR), kurį vėliau galima buvo įsijungti panaudojant programą – tad praktiškai buvo galima tikrinti praktiškai bet kokiu būdu užkoduotus lietuviškus tekstus. Įdomu, kad kuriant šią rašybos tikrinimo programos versiją, buvo atliktas kodo profiliavimas, nustatant smulkias funkcijas, kurios buvo naudojamos ypač dažnai (taip buvo ir pirmosiose skiemenavimo programos SKIE-MUO versijose). Tai buvo patikrinimas, ar raidė yra grynai lietuviška ir jos vertimas į mažąja ir pan. Tada jos buvo perrašytos asembleriu, maksimaliai išnaudojant Intel 80x86 architektūros procesoriaus registrus (operacijos su kuriais yra gerokai spartesnės nei operacijos su atmintimi). Taip buvo pasiektas nežymus jų paspartėjimas, tačiau bendrame darbe žodžių tikrinimo sparta pastebimai paspartėjo. Vis tik vėliau, kodą keliant į 32 bitus, asemblerio buvo vėl atsisakyta sugrįžtant prie grynos C kalbos. 4 priede pateikiamas šio asemblerio kodo pavyzdys. Programa LSPELL galėjo būti naudojama kelis metus (iki 10 m.), kol „Windows“ galutinai išstūmė DOS terpę. RAŠTAS: kėlimas į „Windows“ ir 32 bitų versija Tuo metu vis labiau plito ir populiarėjo „Windows“ terpė (tuo metu ypač „Windows for Workgroups 3.11“), o juose ir tekstų procesoriai – pirmiausia, „Microsoft” firmos „WinWord 2.0“ (nuo 1991 m.) bei “WinWord 6.0” (nuo 1993 m.). Kurti atskirą rašybos tikrinimo programą „Windows“ terpei nemačiau tikslo, o prisijungti prie „WinWord“ programų nebuvo galimybės, nes „Microsoft“ nebuvo išviešinęs rašybos tikrinimo sąsajų (API) joms. Tačiau „Baltic Amadeus“ buvo „Microsoft“ partneris ir, su Vilmos Misiukonienės pagalba, buvo pradėta bandyti gauti tą sąsają. Tai pavyko, - ir, matyt 1994 m., buvo gauta CSAPI sąsaja, leidžianti prie „Microsoft“ prijungti skiemenavimo ir rašybos tikrinimo priemones. Jų pagalba ne tik rašybos tikrinimas, bet ir skiemenavimo algoritmas buvo perkelti į „Windows“ terpę ir per šią CSAPI sąsają 1994 m. prijungti prie „WinWord 2.0“ ir „WinWord 6.0“ teksto procesorių. Greičiausiai susiejimas („instaliacija“) dar buvo atliekama rankiniu būdu, paredaguojant „Windows“ registrą. Tačiau kitais metais pasirodė „Windows95” su „Microsoft Office 95“ paketu, kurie jau buvo 32-ių bitų. Buvo pradėta rašybos tikrinimą (bei skiemenavimą) perkeldinėti į 32 bitus ir per CSAPI „kabinti“ prie visų „MS Office“ programų („Word“, „Excel“, „PowerPoint“, „Access“). Matyt, šiame etape atsirado ir pasiūlymai nežinomo žodžio pataisymui. Pasiūlymų sąrašas buvo paruošiamas labai paprastai. Buvo keičiamas nežinomas žodis (įterpiama ar išmetama po vieną raidę, dvi gretimos
raidės keičiamos vietomis – tokios klaidos buvo dažniausios) ir tada tikrinama, ar pakeistas žodis yra „žinomas“. Jei žodžio pakeitimas
buvo pripažintas tinkamu, jis būdavo įtraukiamas į pakeitimų sąrašą. Kadangi žodžio rašybos patikrinimas buvo nepaprastai greitas
(gerokai greitesnis už angliškų žodžių tikrinimą nepaisant to, kad lietuvių kalba gerokai sudėtingesnė už anglų), tai uždelsimo dėl
to nebuvo pastebima ir taisymo pasiūlymų sąrašas būdavo pateikiamas nedelsiant!
Buvo paruošta ir sava diegimo programos. Nors rinkoje buvo keletas diegimo ruošimo įrankių, jais nebuvo naudojamasi ir visa diegimo programa buvo suprogramuota „nuo nulio“. Joje buvo ir „Remove“ kortelė (RAŠTO pašalinimui), jei diegimo programa aptikdavo, kad RAŠTAS jau yra įdiegtas. Kadangi „Excel“ neturėjo savyje meniu, suteikiančio galimybę nustatyti rašybos tikrinimo kalbą, tokia galimybė buvo numatyta pačioje diegimo programoje, kortelėje (tab) „Set Excel Language“: Buvo paruoštos atskiros diegimo programos – a) 16-os bitų („Windows 3.1“ ir „Windows for Workgroups 3.11“ terpėms), darbui su „WinWord 2.0“ arba „WinWord 6.0“; b) 32-ių bitų („Windows95“ terpei), palaikant ir visas „MS Office 95“ programas. Jos įdiegdavo ne tik rašybos tikrinimą, bet lietuviškų žodžių skiemenavimą. Produktas tuo metu gavo ir naują pavadinimą – jis pavadintas RAŠTAS, kuriuo plačiausiai ir buvo vėliau žinomas. Buvo paruoštas vartotojo aprašymas (spirale įrišta knygutė), pagamintas vokas platinimui (talpinantis aprašymo knygutę , registracijos lapelį ir diskelį), lipdukas diskeliui. Produktas buvo įrašinėjamas į 720 KB 3,5 colio diskelį (tai vienpusis diskelis, kuris buvo pigesnis nei įprastas 1,44 MB diskelis) arba į1,2 MB talpos 5,25 colio diskelį. Diskelis buvo programiniu būdu apsaugotas nuo kopijavimo („savo paties“ sukurtu būdu, t.y. „namudiniu“), tad produkto neteisėtas kopijavimas buvo gerokai apsunkintas ir reikalavo neblogų techninių žinių, kad apsaugą galėtumei apeiti (tuo metu autorinių teisių dar nebuvo ypatingai laikomasi!). Nukrypstant į šalį, noriu pastebėti, kad ir pati „Microsoft“ kompanija saugojo savo produktus! Ankstyvosios „Word“ versijos (dar DOS terpei; „MS Word 1.15” (1983) ir kt.) ne tik buvo apsaugotos nuo kopijavimo, bet ir neleido savęs analizuoti (debuginti) ir jei aptikdavo, kad jas debugina, išvesdavo „bjaurų“ pranešimą „The tree of evil bears bitter fruit. Only the Shadow knows. Now trashing program disk“ (Blogio medis duoda karčius vaisius. Tik Šešėlis žino. Dabar sugadinamas programos diskas) ir diskelis buvo padaromas neprieinamu naudojimui – pranešimas buvo užuomina į tuo metu populiarų komiksų ir radijo šou veikėją, vėliau įsikūnijusį puikiame filme „Šešėlis“ (1994). ![]() Kadangi dar nebuvo iki galo nusistovėjęs lietuviškų raidžių kodavimas „Windows“ terpei, buvo paruoštos dvi versijos – „Baltic RIM“ kodų lentelei (ši, kitaip windows-1257, jau dominavo ir jai produktas buvo siūlomas pagal nutylėjimą) ir „Spectrum“ kodavimui (ši galėjo būti pateikiama pagal atskirą vartotojo pageidavimą). Kadangi rašybos tikrinimo darbo metu nebuvo galima pakeisti kodavimo, tam buvo skirtos atskiros diegimo programos. Tačiau gyvenimas nestovėjo vietoje. „Microsoft“ išleido „Microsoft Office 97” versiją. RAŠTAS buvo pradėtas pritaikyti šiai versijai. Pataisytos šiokios tokios klaidelės, iš naujo pradėta perrašinėti diegimo programa (vėlgi „namudiniu būdu“ iš pat pradžių!). Tuo metu vėl artimiau subendrauta su „Microsoft“, kurie parodė entuziazmą ištestuoti naują RAŠTAS’97 versiją. Apie tai išsamiau kitame skirsnelyje. Apie programos RAŠTAS testavimą Kadangi kuriant šią RAŠTO versiją buvo bendraujama su „Microsoft“, ši kompanija ėmėsi ir jo testavimo darbų. Testavimą koordinavo suomė Tarja Tiirikainen (kaip vėliau paaiškino, protėviai kilę iš Persijos ir atkeliavę į Suomiją, o jos vardas yra moteriškas Darijaus atitikmuo) iš „Microsoft Proofing Tools“ padalinio, o patį testavimą atliko prancūzų testuotojų grupė „ELC Proofing Tools“: Cristina Nardini, Michelle Devaney, James Ferris (Berlitz), Ira Snyder, Lois Oien Bauer ir kt. Viena klaida buvo gana bjauri, susijusi su daugiakalbių dokumentų apdorojimu, ir kažkaip negalėjau greitai rasti jos priežasties. Buvo kreiptasi į Redmondą – ir po gero mėnesio „Microsoft“ programuotojas Dave Bullock’as atsiuntė paaiškinimą, kad tai susiję su CSAPI duomenų tvarkymu (neatsimenu, ar iki tol dar nebuvau tos klaidos pats ištaisęs, tačiau be kuriuo atveju CSAPI duomenų užpildymą toliau stebėjau jau atidžiau). Testavimas vyko nuo 1996 m. pavasario iki 1997 m. pavasario. Pradžioje buvo testuojama pati rašybos tikrinimo komponentė, o po to diegimo programa (nuo 1996 m. spalio mėn). Tad šis produktas buvo ypatingai kruopščiai ištestuotas! Prieduose 1 ir 2 iliustracijos tikslais pademonstruojama pora praneštų klaidų pranešimai. ![]() ![]() RAŠTAS’97 - pabaiga
Ši „Microsoft“ ištestuota versija (su nauja diegimo programa) pasirodė 1997 m. vasarą ir buvo pavadinta RAŠTAS’97. Jai buvo parašytas ir naujas vartotojo vadovas. Tačiau ji nebuvo platinama atskirai – ji buvo apjungiama su ankstesne RAŠTAS’95 versija. Ši versija buvo ruošiama tik vienam kodavimui (Windows-1257), nes kiti jau buvo išmirę. Kadangi žodynas bei rašybos tikrinimo (bei skiemenavimo) kodas šiai ir ankstesnei buvo tas pats, į diskelį buvo įrašomos abi diegimo programos (diskelis taip pat buvo apsaugotas nuo kopijavimo), o į voką įdedami abu vartotojo vadovai ir papildomas lapelis su pastabomis, paaiškinantis dviejų diegimo programų buvimą. Jo turinys pateiktas 3 priede. 1998 m., kartu „Microsoft Office 98“, „Microsoft“ atnaujino CSAPI sąsają, tačiau užklausus dėl jos, - gauti nepavyko, paaiškinus, kad jie neieško kito vystytojo rašybos tikrinimo produktams (we are not looking to source another vendor to provide Lithuanian proofing tools) – aš įtariu, kad jau buvo prilindusi latvių „Tilde“ ir sudariusi sutartį tiekti lietuviškumo produktus. Ir vis tik nepaleido jausmas, kad lietuviškų produktų vystymas terūpi vien tik man pačiam. Tekdavo atlikti pačiam beveik visus susijusius darbus – prižiūrėti produktą (maintenance), ruošti produktus pardavimui, rengti reklaminius tekstus bei dalyvauti jo demonstracijose, pristatinėti parodose ir t.t. Galiausiai 2000-aisiais palikau „Baltic Amadeus” ir lietuviškų produktų vystymas nutrūko… Tik 2025-aisiais vėl nežymiai sugrįžau į šią sritį, tačiau apie tai daugiau detalių dar per anksti skelbti... PRIEDAI Priedas 1. Klaidos rašybos tikrinime pranešimo pavyzdys Bug #292 (11/21/96) 7. The speller changes the next occurence of "QuickTime" to "quicktime , but leaves out the closing quotes and stays on that word when it should have moved on to next misspelling. This word will still be picked up as being misspelled. Also happens with word CorelDRAW. This also happens in Paneuro win95 with Lithuanian settings and US office 97 ( bld 3327 ). Priedas 2. Klaidos diegimo programoje pranešimo pavyzdys Bug # 493 (01/08/1997) Result: 1. When you get to the "Select Tools" screen you will notice that an 's' is missing from the end of 'use' in the following sentence: "Please note that Microsoft Word is the only application that use Speller, Hyphenator, Thesaurus and Grammar." 2. When you get to the "Set Default Language" screen you will notice that an 's' is missing from the end of 'application' in the following sentence "The application which are not installed on your machine have their drop-down menu disabled." Priedas 3. Pastabos dėl RAŠTAS’97 PASTABOS DĖL RAŠTAS’97 DIEGIMO RAŠTAS’95 ir RAŠTAS’97 versijos apjungtos į vieną produktą. Nuo šiol iš to paties DIEGIMO diskelio yra galima įdiegti lietuvių kalbos rašybos tikrinimo sistemą, kuri veiks tiek MS Office’95, tiek MS Office’97 terpėse. Nežymiai pasikeitė DIEGIMO programų iškvietimas. Diegimo diskelyje yra įrašytos dvi diegimo programos: Kvieskite tą, kuri atitinka jūsų naudojamą MS Office versiją, - visi kiti aprašymai atitinka dokumentaciją. Priedas 4. Asemblerinė LSPELL dalis LSASM.ASM failo turinys ; name: LSPELL V1.0 ; created: 1992.06.28. monodefault equ 007h monoreverse equ 070h monointens equ 00Fh monorev_int equ 07Fh .MODEL LARGE INCLUDELIB LLIBCE LSPELL_ASM SEGMENT WORD PUBLIC 'CODE' LSPELL_ASM ENDS _DATA SEGMENT WORD PUBLIC 'DATA' _DATA ENDS CONST SEGMENT WORD PUBLIC 'CONST' CONST ENDS _BSS SEGMENT WORD PUBLIC 'BSS' _BSS ENDS EXTRN _caps_arr:BYTE, _lower_arr:BYTE DGROUP GROUP CONST, _BSS, _DATA ASSUME DS:DGROUP, SS:DGROUP LSPELL_ASM SEGMENT WORD PUBLIC 'CODE' ASSUME CS:LSPELL_ASM C_entry MACRO push bp mov bp,sp ENDM C_ret MACRO pop bp ret ENDM arg1 equ <[bp+6]> ; if model large arg2 equ <[bp+8]> arg3 equ <[bp+10]> arg4 equ <[bp+12]> arg5 equ <[bp+14]> PUBLIC _IsKeyCode ;; /2.0B PUBLIC _brotr _brotr PROC FAR ;; (BYTE) C_entry mov al, byte ptr arg1 ror al, 1 sub ah, ah C_ret _brotr ENDP EVEN _readkbdcode PROC ; unsigned int () sub ah, ah INT 16h ret _readkbdcode ENDP EVEN _IsKeyCode PROC ; unsigned int () mov ah, 1 INT 16h jz ret_ikc sub ax, ax ret_ikc: ret _IsKeyCode ENDP even _do_Noise PROC sti mov al, 0B6h ; set timer 2 out 43h, al ; to generate pulse jmp short next_cmd next_cmd: mov al, 0 ; frequency low byte out 42h, al jmp short next_cmd2 next_cmd2: mov al, 7 ; high byte out 42h, al jmp short next_cmd3 next_cmd3: in al, 61h ; speaker on jmp short next_cmd4 next_cmd4: or al, 3 out 61h, al push cx mov cx, 8000h here: loop here ; timing delay pop cx in al, 61h jmp short next_cmd5 next_cmd5: and al, 0FCh out 61h, al ret _do_Noise endp EVEN _lth_quant equ 9 _IsLith PROC ; (int lin, int col) C_entry push si push di sub ah, ah mov al, byte ptr arg1 cmp al, 'z' ja for_specific_lith cmp al, 'a' jb for_uppers already_lower: cmp al, 'q' je ret_with_zero ja check_wx pop di pop si C_ret EVEN check_wx: cmp al, 'w' je ret_with_zero jb ret_islith cmp al, 'x' jne ret_islith ret_with_zero: sub al, al ret_islith: pop di pop si C_ret EVEN for_uppers: cmp al, 'A' jb ret_with_zero cmp al, 'Z' ja ret_with_zero add al, 020h jmp short already_lower EVEN for_specific_lith: push ds mov bx, DGROUP mov ds, bx Lea si, DGROUP:_lower_arr LEA di, DGROUP:_caps_arr mov cx, _lth_quant through_lth_list: mov bl, ds:[si] cmp al, bl je ret_specific_lth cmp al, ds:[di] je ret_upper_lth inc si inc di loop through_lth_list sub bl, bl ret_upper_lth: mov al, bl ret_specific_lth: pop ds pop di pop si C_ret _IsLith ENDP EVEN PUBLIC _dolower _dolower PROC FAR C_entry mov dl, BYTE PTR arg1 push dx push cs call NEAR PTR _IsLith ;; add sp, 2 ; mov sp, bp or al, al jnz ret_dolower cmp dl, 'Q' je make_lower jb ret_dolower cmp dl, 'W' je make_lower jb ret_dolower cmp dl, 'X' je make_lower jb ret_dolower cmp dl, 'q' je itis_lower jb ret_dolower cmp dl, 'w' je itis_lower jb ret_dolower cmp dl, 'x' je itis_lower jmp short ret_dolower make_lower: add dl, 020h itis_lower: mov al, dl ret_dolower: mov sp, bp C_ret _dolower ENDP EVEN PUBLIC _lowpart _lowpart PROC FAR push bp mov bp,sp mov al,BYTE PTR arg1 sub ah,ah pop bp ret _lowpart ENDP EVEN PUBLIC _highpart _highpart PROC FAR push bp mov bp,sp mov al,BYTE PTR [bp+7] sub ah,ah pop bp ret _highpart ENDP EVEN INCLUDE ..\qcopy.inc EVEN INCLUDE ispriesd.inc EVEN LSPELL_ASM ENDS END Priedas 5. Programos LSPELL v2.0 aprašymas TURINYS 1. PROGRAMOS PASKIRTIS 2. PROGRAMOS PARUOŠIMAS 3. DIEGIMO ATSTATYMAS 4. PROGRAMOS IŠKVIETIMAS 5. ŽODYNŲ PAIEŠKA 6. SKYRYBA 7. MICROSOFT WORD BYLOS 8. DARBAS SU MENIU 9. REDAGAVIMO KLAVIŠAI 10. PAGRINDINIS MENIU 10.1. Naujos bylos įkėlimas 10.2. Bylų sąrašo peržiūrėjimas 10.3. Režimų nustatymas 10.4. Žinyno komanda 10.5. Darbo pabaiga 11. DARBO MENIU 11.1. Žodžio taisymas 11.2. Režimų nustatymas 11.3. Žinyno komanda 11.4. Žodžio įrašymas į vartotojo žodynėlį 11.5. Teksto tikrinimo nutraukimas 12. REŽIMŲ MENIU 12.1. Minimalus žodis 12.2. Pakartotina kontrolė 12.3. Galūnių nutrumpėjimai 12.4. Nežinomų žodžių sąrašas 12.5. Spalvų parinkimas 12.6. Žinyno komanda 12.7. Režimų įsiminimas PRIEDAI 1 Priedas. Pranešimai apie klaidas 2 Priedas. Lietuviškų raidžių kodavimas 3 Priedas. Papildymai 1. PROGRAMOS PASKIRTIS Rašybos tikrinimo programa LSPELL.EXE skirta lietuviškiems tekstams, užrašytiems tekstiniu (ASCII) arba Microsoft Word 5.00 (DOC) formatu, peržiūrėti ir klaidingai parašytiems žodžiams ištaisyti. Programa atpažįsta "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" (Vilnius, Mintis, 1972) ir "Tarptautinių žodžių žodyne" (Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985) pateiktų žodžių visas kaitybines ir darybines formas. Programa atpažįsta daugiau kaip du milijardus teisingai parašytų lietuviškų žodžių formų. Taip pat programa siūlo taisyti žodžius, kurių viduje yra didžioji raidė, pavyzdžiui, "laBas", nelietuviška raidė, pavyzdžiui, Windows arba John'as. Programa tikrina skirtukų naudojimą. Programa leidžia kurti atskirą vartotojo žodynėlį. 2. PROGRAMOS PARUOŠIMAS Programa platinama dviejuose lanksčiuose 360 K diskeliuose arba viename 1,44 M diskelyje, kuriuose yra šios bylos: READ.ME - trumpas aprašymas, kaip paruošti programą; LSINST.EXE - diegimo programa; DEINST.EXE - diegimo atstatymo programa; LSARC.ARC - programos archyvas (duomenys diegimo programai); INTERNAC.DI$ - tarptautinių žodžių žodynas. Programą galima instaliuoti tik iš prekinio (gauto iš oficialaus platintojo) diskelio - negalima daryti diegimo diskelių kopijų. Norint programą įdiegti reikia: 1) pasirūpinti, kad Vinčesterio diske būtų 1 Mb laisvos vietos ir pasitikrinti, kad kompiuteryje nebūtų virusų, kurie gali pažeisti diegimo diskelius; 2) įdėti diegimo diskelį Diskelis Nr.1:Diegimas į lanksčių diskelių įrenginį. Diskelio negalima saugoti nuo rašymo, nes diegimo programa mažins diegimų skaičių. Įdėjus apsaugotą nuo rašymo diskelį, programa praneš INSTALL diskette is write-protected. Installation is impossible. (Diegimo diskelis yra apsaugotas nuo rašymo. Įdiegti negalima.) ir baigs darbą. 3) padaryti šį įrenginį veiksniu - surinkti A: arba B: (ir paspausti Enter klavišą); 4) vykdyti programą LSINST.EXE - surinkti LSINST Diegimo programa praneša, kiek dar yra diegimų Number of installations: nnnnn (Yra diegimų: nnnn) arba perspėjusi, kad nėra daugiau diegimų No more installations. Installation is impossible. (Nėra daugiau diegimų. Įdiegti negalima.) baigia darbą; 5) į pranešimą Enter the path for LSPELL (default is C:\LSPELL): (Nurodykite kelią programai LSPELL - nutylėjus bus C:\LSPELL:) atsakykite, surinkdami katalogo, į kurį norite įrašyti programą, visą vardą. Neužmirškite po įrenginio vardo nurodyti simbolį '\'; Paspaudę Ctrl-C (paspaudžiate klavišą Ctrl ir jo neatleidę spaudžiate raidės C klavišą) nutrauksite diegimą. 6) po klausimo Do You want set own coding table (Y,N): (Ar norite įjungti nuosavą lietuviškų raidžių kodų lentelę?) paspauskite klavišą N, jeigu Jūs nenaudojate specifinės lietuviškų raidžių kodų lentelės; paspauskite klavišą Y, jeigu Jūs naudojate lietuviškų raidžių kodų lentelę, kuri nesutampa nė su viena, kurios išvardintos 2 priede. Šiuo atveju programa klausinės lietuviškų raidžių kodų: Enter (in decimal) code of lower an: (Nurodykite dešimtainį mažosios ą kodą): . . . Enter (in decimal) code of upper ZH: (Nurodykite dešimtainį didžiosios Ž kodą): Naudojami šie žymėjimai: an, AN - ą, Ą ch, CH - č, Č en, EN - ę, Ę eh, EH - ė, Ė in, IN - į, Į sh, SH - š, Š un, UN - ų, Ų uh, UH - ū, Ū zh, ZH - ž, Ž 7) po pranešimo Now wait for a some seconds... (Palaukite keletą sekundžių...) šiek tiek palaukite. 8) po pranešimo (tuo atveju, jei diegiama iš 360K talpos diskelių) Insert diskette "Diskelis Nr.2" and press any key to continue..." (Įdėkite diskelį Nr.2:Tarptautinių žodžių žodynas ir spauskite bet kurį klavišą) įdėkite reikiamą diskelį. Darbas bus tęsiamas; 9) Jeigu programa pateiks pranešimą Installation was successful. (Įdiegta sėkmingai) tai reikš, jog ji paruošta darbui. Vinčesterio disko kataloge bus atsiradusios šios bylos: LSREAD.ME - aprašymas; LSPELL.EXE - rašybos kontrolės programa; LITHDICT.DIC - pagrindinis žodynas; INTERNAC.DIC - tarptautinių žodžių žodynas. Pastaba. Jeigu nurodytame kataloge jau egzistavo aukščiau išvardintos bylos, programa klaus, ar jas pakeisti, pvz., LSPELL.EXE Overwrite [Y/N]: Paspaudus klavišą Y, byla bus pakeista, o paspaudus klavišą N, liks sena byla. Dirbant programos kataloge gali atsirasti bylos: LSPELL.INI, kurioje išsaugomi programos darbo režimai iki kito darbo su programa seanso, bei LSPELL.INF, į kurią rašoma informacija apie patikrintas bylas bei jose pataisytų žodžių kiekį. Kiekvienai patikrintai bylai įrašoma tokia eilutė: bylos_vardas nnn klaidų tikrinimo data ir laikas Ši byla negali viršyti 64 K. Jei bylos dydis viršija šią reikšmę, seniausi įrašai šalinami automatiškai. Norint šią programą vykdyti kituose kataloguose, reikia papildyti automatiškai pasiekiamų programų sąrašą. Pavyzdžiui, byloje C:\AUTOEXEC.BAT reikia papildyti (arba įterpti, jei tokios komandos nėra) paskutinę PATH komandą: PATH . . . ;C:\LSPELL Čia vietoje C:\LSPELL reikia įrašyti katalogo, į kurį įdiegėte programą, vardą. Dėmesio! Šią programos kopiją galite vykdyti tik šiame kompiuteryje. Jeigu ji susigadins, teks įdiegti iš naujo. Norint patikimiau išsaugoti diegimo diskelį, stenkitės kuo rečiau jį naudoti. Todėl rekomenduojame pasidaryti paruoštos programos archyvinę kopiją savo diskelyje. Norint atstatyti pažeistą programą Jums pakaks tiesiog nukopijuoti išvardintas bylas iš lankstaus diskelio į tą patį katalogą. Jeigu įdiegti nepavyko, pagal žemiau pateiktus klaidų aprašymus nustatykite priežastį ir pakartokite diegimą. Jeigu priežastis susijusi su diskelio defektu, kreipkitės į programos platintoją - nekokybiškas diskelis bus nedelsiant pakeistas. Galimi pranešimai apie klaidas: Not licensed diskette. Installation is impossible. (Ne prekinis diskelis. Įdiegti negalima) Programą galima įdiegti tik iš prekinio diskelio. INSTALL diskette is damaged. Installation is impossible. (Diegimo diskelis sugadintas. Įdiegti negalima.) Pažeistas diegimo diskelis ir programa negali iš jo paimti duomenų. Patikrinkite diegimo diskelį? Įdiegti galite tik iš lankstaus prekinio diskelio. Can't install to RAM drive. (Negalima įdiegti RAM diske.) Programos negalima įdiegti elektroniniame diske, sukurtame tvarkyklėmis RAMDRIVE.SYS, VDISK.SYS ir kitomis. Warning! You try install to same drive as INSTALL. (Dėmesio! Įdiegti bandoma įrenginyje, kuriame įdėtas diegimo diskelis.) Šis perspėjimas duodamas, jei vartotojas nurodė katalogą diskelyje, kurio vardas sutampa su veiksnaus diegimo įrenginio vardu. Diegimas nebus nutrauktas. Insert diskette '#1: Diegimas' and press any key to continue... (Įdėkite diskelį Nr.1: Diegimas ir paspauskite bet kurį klavišą...) Pranešimas duodamas, kai diegiama į tą patį diskų įrenginį, kuriame yra ir diegimo diskelis. Įdėkite reikalaujamą diskelį ir paspauskite kokį nors klavišą - diegimas bus tęsiamas. Insert target diskette and press any key to continue... (Įdėkite rezultato diskelį ir paspauskite bet kurį klavišą...) Pranešimas duodamas, kai diegiama į tą patį diskų įrenginį, kuriame yra ir diegimo diskelis. Įdėkite reikalaujamą diskelį ir paspauskite kokį nors klavišą - diegimas bus tęsiamas. Not correct diskette. (Ne tas diskelis.) Pranešimas duodamas, kai diegiama į tą patį diskų įrenginį, kuriame yra ir diegimo diskelis. Įdėkite reikiamą diskelį ir pakartokite paskutinįjį veiksmą. No disk memory to install. (Diske nėra vietos programai įdiegti.) Nurodytame diske nepakanka vietos programai įdiegti. Nurodykite kitą diską arba, pašalinę nereikalingas bylas, pakartokite diegimą. You try install not from floppy disk. (Jūs bandote įdiegti ne iš diskelio.) Įdiegti galite tik iš lankstaus prekinio diskelio. Can't finish the installation. Check target disk. (Negalima sėkmingai užbaigti diegimo. Pasitikrinkite diską.) Programa negali užbaigti diegimo. Ar nėra problemų su Jūsų disku? Šis pranešimas galimas ir kai kuriais atvejais, jeigu bandėte įdiegti iš neteisėtos kopijos. Error occurs while getting file name. Process is breaked. (Klaida priimant bylos vardą. Diegimas nutrauktas.) Programa nepriima bylos vardo. Tikriausiai netinka sistemos konfigūracija arba buvo pakeista įvedimo srauto kryptis. Incorrrect disk name. Try with new path... (Neleistinas įrenginio vardas. Pabandykite nurodyti kitą šaką...) Nurodant katalogą, į kurį bus rašoma programa, padaryta klaida - neteisingas įrenginio vardas. Pabandykite nurodyti kitą įrenginį. Can't create the directory. Try with new path... (Negalima sukurti katalogo. Pabandykite nurodyti kitą šaką...) Programa nerado nurodyto katalogo ir jai nepavyko jo sukurti. Patikrinkite, ar nėra persipildęs pagrindinis katalogas, ar yra diske vietos, ar diskas nėra skirtas tik skaityti (read-only) arba pabandykite nurodyti kitą įrenginį arba katalogą. Can't examine the directory. Try with new path... (Negalima ištirti katalogo. Pabandykite nurodyti kitą šaką...) Programa negali išanalizuoti nurodyto katalogo. Ar nėra problemų su Jūsų disku? Pabandykite nurodyti kitą įrenginį arba katalogą. Can't open archive file. Check installation diskette. (Negalima atverti archyvo. Patikrinkite diegimo diskelį.) Programa negali diskelyje surasti archyvo. Pasitikrinkite, ar jame yra visos reikalingos bylos, ar jis nepažeistas. Can't create file. Try with new path... (Nepavyko sukurti bylą. Pabandykite nurodyti kitą šaką...) Programa negali sukurti jai reikalingų bylų. Ar nėra problemų su Jūsų disku? Pabandykite nurodyti kitą įrenginį arba katalogą. Can't dearchivate. Check target disk. (Negalima išimti iš archyvo. Pasitikrinkite diską.) Programa negali užbaigti dearchyvacijos. Ar yra diske pakankamai (apie 1 M) vietos? Ar nėra problemų su Jūsų disku? Can't set to pointed directory. Check target disk. (Negalima prieiti prie nurodyto katalogo. Pasitikrinkite diską.) Programa negali nurodyto katalogo padaryti veiksniu. Ar nėra problemų su Jūsų disku? Can't erase the archive. Process is continuing. (Negalima panaikinti archyvo. Darbas tęsiamas) Perspėjimas, kad nepavyko pašalinti laikinų bylų. Ar nėra problemų su Jūsų disku? Can't allocate memory. Re-load DOS. (Negalima valdyti operatyviosios atminties. Iš naujo įkelkite DOS.) Programa negali skirti sau reikiamo kiekio operatyviosios atminties. Anksčiau vykdytos programos galėjo pažeisti atminties paskirstymo lenteles arba atmintyje yra labai daug rezidentinių programų. Išimkite diskelį ir iš naujo įkelkite operacinę sistemą. Pakartokite diegimą. Can't set user coding table. Check target disk. (Negalima įrašyti vartotojo kodų lentelės. Pasitikrinkite diską.) Pranešimas galimas, jeigu programos nepavyko susieti su vartotojo vartojama kodų lentele. Ar nėra problemų su Jūsų disku? Now wait for a few seconds ... (Palaukite keletą sekundžių...) Atliekami programos paruošimo baigiamieji darbai. Installation was successful. (Sėkmingai įdiegta.) Programa visiškai paruošta darbui. 3. DIEGIMO ATSTATYMAS Įdiegtą programą galima pašalinti iš Vinčesterio disko ir diegimo diskelyje atstatyti diegimų kiekį. Tam reikia 1) įdėti diegimo diskelį 'Diskelis Nr.1:Diegimas' į lanksčių diskelių įrenginį. Diskelio negalima saugoti nuo rašymo, nes diegimo programa didins diegimų skaičių. Įdėjus apsaugotą nuo rašymo diskelį programa praneš INSTALL diskette is write-protected. Deinstallation is impossible. (Diegimo diskelis yra apsaugotas nuo rašymo. Atstatyti negalima.) ir baigs darbą. 2) padaryti šį įrenginį veiksniu - surinkti A: arba B: (ir paspausti Enter klavišą); 3) vykdyti programą DEINST.EXE - surinkti Diegimo atstatymo programa praneša, kiek diskelyje yra diegimų: Number of installations: nnnnn (Yra diegimų: nnnn) 4) į pranešimą Enter the path for LSPELL (default is C:\LSPELL): (Nurodykite kelią programai LSPELL - nutylėjus bus C:\LSPELL:) atsakykite, surinkdami katalogo, iš kurio norite šalinti programą, visą vardą. Neužmirškite po įrenginio vardo nurodyti simbolį '\'; Paspaudę Ctrl-C (paspaudžiate klavišą Ctrl ir jo neatleidę spaudžiate raidės C klavišą) nutrauksite diegimo atstatymą. Galimi pranešimai apie klaidas: INSTALL diskette is damaged. Deinstallation is impossible. (Diegimo diskelis sugadintas. Įdiegti negalima.) Pažeistas diegimo diskelis ir programa negali iš jo paimti duomenų. Patikrinkite diegimo diskelį? Gražinti diegimą galite tik į lankstų prekinį diskelį. No correct version of Lithuanian speller found in pointed directory. (Nurodytame kataloge nėra teisėtos LSPELL versijos.) Nurodytas katalogas, kuriame nerandama įdiegtos rašybos kontrolės programos. Pabandykite nurodyti kitą katalogą su įdiegta LSPELL programa. Ar nėra problemų su Jūsų disku? No such directory. (Nėra tokio katalogo.) Programa nesuranda nurodyto katalogo. Pabandykite nurodyti kitą katalogą su įdiegta LSPELL programa. Can't update the number of installations. (Neįmanoma pakeisti diegimų kiekio reikšmę.) Bandant užrašyti naują diegimų kiekio reikšmę įvyko klaida. Atstatyti diegimą galima tik į prekinį diskelį. Ar nėra pažeistas prekinis diskelis. Error occurs while getting file name. Process is breaked. (Klaida priimant bylos vardą. Diegimas nutrauktas.) Programa nepriima bylos vardo. Tikriausiai netinka sistemos konfigūracija arba buvo pakeista įvedimo srauto kryptis. Incorrrect disk name. Try with new path... (Neleistinas įrenginio vardas. Pabandykite nurodyti kitą šaką...) Nurodant katalogą, iš kurio bus šalinama programa, padaryta klaida - neteisingas įrenginio vardas. Pabandykite nurodyti kitą įrenginį. Can't examine the directory. Try with new path... (Negalima ištirti katalogo. Pabandykite nurodyti kitą šaką...) Programa negali išanalizuoti nurodyto katalogo. Ar nėra problemų su Jūsų disku? Pabandykite nurodyti kitą įrenginį arba katalogą. Can't set to pointed directory. Check target disk. (Negalima prieiti prie nurodyto katalogo. Pasitikrinkite diską.) Programa negali nurodyto katalogo padaryti veiksniu. Ar nėra problemų su Jūsų disku? Can't allocate memory. Re-load DOS. (Negalima valdyti operatyviosios atminties. Iš naujo įkelkite DOS.) Programa negali skirti sau reikiamo kiekio operatyviosios atminties. Anksčiau vykdytos programos galėjo pažeisti atminties paskirstymo lenteles arba atmintyje yra labai daug rezidentinių programų. Išimkite diskelį ir iš naujo įkelkite operacinę sistemą. Pakartokite diegimą. You try deinstall not to floppy disk. (Jūs bandote atstatyti diegimą vykdydami programą ne iš diskelio.) Grąžinti galite tik į lankstų prekinį diskelį. Deinstallation was successful. (Sėkmingai pašalinta.) Programa visiškai pašalinta iš Vinčesterio disko. 4. PROGRAMOS IŠKVIETIMAS Formatas: LSPELL [bylos vardas] [/kodavimas] Čia: [...] reiškia, kad parametras gali būti praleistas, kodavimas - tai RST arba - Respublikos standartas (770 kodų puslapis) neturintis 770 rusiškų raidžių (yra lietuviškos, latviškos, estiškos ir t.t.); KBL arba - mišrioji lietuviškų ir rusiškų raidžių kodų lentelė 771 (771 kodų puslapis); RIM arba - alternatyvioji kodų lentelė (kodų puslapis 772 arba 774); 772 arba 774 WIN - Microsoft Windows terpės Baltic RIM kodų lentelė; USR - vartotojo kodų lentelė. Šis raktas leidžiamas tik tada, jei programos diegimo metu buvo nurodyta papildoma vartotojo kodų lentelė. Jeigu iškviečiant programą, nenurodomas bylos vardas, bus iškviestas pagrindinis meniu, kuris leidžia nurodyti bylos vardą, pakeisti programos darbo režimus ir kt. (žr. 9 skyrelį "Pagrindinis meniu"). Jeigu bylos vardas yra nurodomas ir tikrinant šią bylą yra surandamas klaidingai parašytas arba nežinomas žodis, pereinama į Darbo meniu (žr. 12 skyrelį "Darbo meniu"). Programos iškvietimo pavyzdžiui: LSPELL LSPELL vardai.txt LSPELL /RST LSPELL vardai.txt /772 Pastabos: 1) parametrų eilės tvarka neturi reikšmės; 2) kodų lentelės požymis gali prasidėti ir '-'; 3) kodavimo lenteles rasite 2 priede; 4) programa dirba tekstiniu režimu. Jei prieš ją įkeliant buvo grafinis režimas, programa pati įjungs tekstinį režimą; 5) programa išlaiko 43 (EGA, VGA) ir 50 (VGA) eilučių tekstinius režimus. 5. ŽODYNŲ PAIEŠKA Programa pagrindinio (LITHDICT.DIC) ir tarptautinių žodžių (INTERNAC.DIC) žodynų ieško kataloge, iš kurio ji buvo iškviesta. Vartotojo žodynėlio ieškoma arba jis kuriamas kataloge, iš kurio buvo įkeltas tekstas tikrinimui. Tačiau žodynų paieškai galima nurodyti kitus katalogus operacinės sistemos terpės kintamiesiems LDICS ir UDIC priskyrus katalogų vardus. Priskiriama operacinės sistemos komanda SET, kurios formatai šiems katalogams būtų: 1) SET LDICS=visas katalogo vardas arba SET LDICS= 2) SET UDIC=visas katalogo vardas arba SET UDIC= Kintamasis LDICS nurodo katalogą, kuriame bus ieškoma pagrindinio ir tarptautinių žodžių žodyno, o UDIC - vartotojo žodynėlio. Jeigu SET komanda kintamajam priskiriama tuščia reikšmė (pvz., SET UDIC=), tas kintamasis pašalinamas iš operacinės sistemos terpės ir galioja įprasta žodynų paieškos tvarka. Pastabos. 1. Nevykdykite SET komandų iš Norton Commander bei kitų operacinės sistemos apvalkalų. 2. Minėti kintamieji leidžia efektyviau dirbti tinkle. Atskiroms darbo stotims galima nurodyti tas pačias serverio žodynų bylas arba naudoti ir pildyti tą patį vartotojo žodynėlį. 6. SKYRYBA Programa ne tik ieško jai nežinomų žodžių, bet ir tikrina skirtukų naudojimą. Ji atpažįsta tokias situacijas: 1) po skirtuko, kuris yra iškart po žodžio, nėra tarpo. Programa duoda taisyti žodį kartu su skirtuku ir po jo einančia informacija iki kito žodžio galo; 2) tarp žodžio ir skirtuko yra tarpas. Programa atiduoda taisyti žodį kartu su po jo einančiais tarpais ir skirtuku. 3) tarp raidžių įsiterpia koks nors simbolis (tai gali atsitikti netyčia paspaudus ne tą klavišą arba neįjungus lietuviškos klaviatūros (pavyzdžiui, l4ktuvas). Programa siūlo taisyti žodį kartu su nekorektišku simboliu. Pastaba. Programa nuosekliai fiksuoja tik po vieną iš aukščiau išvardintų situacijų, o ne jų kombinaciją. 7. MICROSOFT WORD BYLOS Programos 2.0 versija analizuoja tekstą Microsoft Word 5.00 (DOC) formatu ir išlaiko simbolių, pastraipų ir puslapių tvarkinius. Tačiau programa negali priimti sudėtingų dokumentų, kuriuose buvo tokie tvarkiniai: 1) antraštės (running-head), 2) išnašos (footnotes), 3) pastabos (annotation), 4) užsklandos (bookmark). Programa praneša: Sudėtinga Word dokumento struktūra. Darbas nutrauktas ir netikrina tokios bylos. 8. DARBAS SU MENIU Programos ryšis su vartotoju realizuotas meniu principu. Meniu - tai galimybių sąrašas. Pereiti nuo vieno meniu lauko prie kito galima rodyklių klavišais. Veiksnus meniu laukas išskiriamas pakeitus fono spalvą. Su kiekvienu lauku yra susijęs atitinkamas pranešimas, kuris paaiškina to lauko paskirtį. Pavyzdžiui, esant meniu Įkelti ir pradėti tikrinti naują tekstą Komandos: Naujas tekstas bylų Sąrašas Režimai Pagalba Baigti -------------- paspaudę rodyklės į dešinę klavišą ( -> ), gausime: Peržiūrėti bylų sąrašą Komandos: Naujas tekstas bylų Sąrašas Režimai Pagalba Baigti ------------ Norint vykdyti su kuriuo nors lauku susijusį veiksmą, reikia: 1) rodyklių klavišais (kairėn, dešinėn, aukštyn, žemyn) pasirinkti norimą lauką; 2) paspausti Enter klavišą. Kad būtų greičiau, pakanka paspausti išskirtą (ryškesnę ir didžiąją) raidę. Be nurodytų, galima naudoti ir šiuos klavišus: a) tarpo klavišą - veiksmas kaip ir paspaudus rodyklę į šoną, išlieka buvusi judėjimo kryptis. Tačiau, jei tarpo klavišas paspaudžiamas esant bylų sąrašo meniu, bus įtraukta arba pašalinta byla iš bylų grupės; b) tabuliacijos klavišą - veiksmas kaip ir paspaudus rodyklę į dešinę; c) tabuliacijos atgal klavišą - veiksmas kaip ir paspaudus rodyklę į kairę; d) rodyklės į viršų klavišą - pereisime į artimiausią lauką aukščiau esančioje eilutėje arba į paskutinę meniu eilutę (tik tuo atveju, jei yra daugiau negu viena meniu eilutė); e) rodyklės į apačią klavišą - pereisime į artimiausią lauką žemiau esančioje eilutėje arba į pirmą meniu eilutę (tik tuo atveju, jei yra daugiau negu viena meniu eilutė); f) F1 - gausime žinyno tekstą apie šį meniu; g) Esc - pereisime prie lauko, skirto išeiti iš meniu (iš pačio meniu dar neišeisime - reikia paspausti Enter klavišą). Pastaba. Vietoje paryškintos raidės galima paspausti kombinaciją Alt+
Matematikos skiltis (C)2025, Vartiklis. Draudžiama bet kokiu būdu naudoti visą ar atskirą šio teksto dalį be atskiro leidimo ir nenurodžius šaltinio. |