ŽODIS – ankstyva lietuviškai prakalbusi programa: Kas vyko ar įvyko? Ankstyvosios kompiuterių istorijos Lietuvoje epizodai. Lithuanian

20 a. pabaigoje beveik visa naudojama programinė įranga „kalbėjo“ vien angliškai. Tačiau mūsų visuomenė tada dar gerokai mažiau mokėjo anglų kalbą nei dabar (dar nebuvo užaugusi nauja karta, geriau mokanti anglų, o ne rusų kalbą). Todėl buvo stiprus poreikis, kad populiariausios programos „prakalbtų“ lietuviškai. Vienas galimų sprendimų – parengti

ŽODIS: vartotojo vadovo ir komandų žinyno viršeliai

lietuviškus vartotojo vadovus, tačiau to nepakako: juk nevartysi kas minutę knygą, kad rastum, kaip panaudoti tą ar kitą funkciją, o gavus kokį nors pranešimą išvis pasimestum, nes vartotojo vadovuose jų (bent daugumos) paprastai nėra.

Tad „Baltic Amadeus“ sumąstė „sulietuvinti“ vieną populiariausių tuo metu tekstų redaktorių „Microsoft Word“ (tada, tokios programos dar vadintos „žodžių procesoriais“, t.y. apdorokliais, nes jos leido daugiau ir „išmanesnių“ funkcijų, nei vien paprastas teksto įvedimas). Tuo metu IBM AK kompiuteriuose tebedominavo DOS operacinė terpė (MS Windows 2.0 pasirodė 1987 m. gruodį, tačiau ji dar nebuvo tapusi visuotinai išplitusi (proveržis į grafines terpes pamažu didėjo po „Windows 3.1 for Workgroups“ pasirodymo, o labiausiai po „Windows 95“), o ir ne visi tuo metu turimi kompiuteriai ją pavežė – jai reikėjo 86286 procesoriaus, o nemažai kompiuterių Lietuvoje dar buvo su 8086, ar net ir 8-bičiais 8088 procesoriais). Tad taikiniu tapo MS-DOS terpei skirtas Microsoft Word 5.0 žodžių procesorius.

Produktą sumąstė, suorganizavo darbus ir jo sukūrimui vadovavo Vidimantas Kučas. ŽODIS panaudojo Maskvoje esančios kompanijos „ParaGraph^*)“ technologiją, kurią ši firma jau anksčiau buvo realizavusi „MS Word“ lokalizavimui rusų kalbai.

Jos esmė buvo tokia. Buvo naudojamas originalus (ir nė kiek nemodifikuotas) „MS Word 5“ tekstų redaktorius MS-DOS terpei, o ŽODIS buvo visiškai atskira papildomai greta naudojama komponentė. MS Word „lietuvinimas“ atrodė taip: pradžioje buvo startuojama ŽODIS komponentė, ji „atsiguldavo“ atmintyje (tokias programas tuo metu vadindavome rezidentinėmis) ir laukdavo, kol bus įkeltas „MS Word“, kurio įkėlimo akimirką ŽODIS „pagaudavo“ ir atmintyje (tik atmintyje) pakeisdavo visus jo pranešimus, meniu ir „karštus“ klavišus (t.y. klavišus, kuriais buvo valdomas „Word“ darbas – navigacija, redagavimo operacijos ir kt.), nes MS-DOS terpėje pelės naudojimas dar nebuvo toks intensyvus. Tokiu būdu nebuvo pažeidžiamos „Microsoft“ autorinės teisės, nes „Word“ kodai nebuvo keičiami nei diegimo laikmenoje, nei įdiegti diske. Pakeitimai buvo daromi tik „on fly“ operatyviojoje atmintyje.

Tam reikėjo turėti į lietuvių kalbą išverstus „MS Word“ pranešimus, meniu pavadinimas ir nustatyti valdymo klavišus „lietuviškam“ „Word“ variantui. Tada turėti minėtą rezidentinę „vertimo“ programą ir ... dar parengti vartotojo instrukciją.

Pranešimų tekstu (greičiausiai) išvertė Audronė Klupšaitė (arba ji kartu su jai artimais žmonėmis). „Vertėją“ pateikė „ParaGraph“, tik jam vietoje rusiškų pranešimų buvo pateikiami lietuviški.

Man teko sukomponuoti visus komponentus ir parengti „Žodžio“ įdiegimo procedūrą, o taip pat ... užtikrinti produkto palaikymą. Tam teko bent pora-trejetą kartų vykti į Maskvą, kur tikslinausi detales su „ParaGraph“ vadovu Antonu Čižovu^**), kuris ir buvo atlikęs „Word“ lokalizaciją rusų kalbai. Prisimenu, kad jis visad būdavo labai užimtas savais reikalais, tad „ParaGraph“ ofise tekdavo jo palaukti pora ar daugiau valandų, kol jis sugrįš ar atsilaisvins, kad galėtume kartu padirbėti. Viskas baigėsi sėkmingai, techninės problemos buvo įveiktos.

Minėta technologija turėjo vieną silpną vietą. „Vertėjas“ turėjo žinoti tikslias „MS Word“ vietas atmintyje, kuriose reikėjo daryti pakeitimus. Todėl ji buvo pritaikyta labai specifinei „MS Word 5” versijai (egzistavo kelios penktos versijos atmainos, kuriuos dabar vadintume „buildais“, orientuotos į tam tikrus regionus), tad bandant naudoti ŽODĮ su kita „MS Word 5” galima buvo sulaukti problemų. To išvengimui ŽODIS buvo pakuojamas ir pardavinėjamas tik kartu su konkrečia „MS Word 5” atmaina.

Gaila, kad neišliko pradinių šaltinių, tad galima tik spėti, kad ŽODIS buvo parengtas maždaug 1992-1993 m. Jis buvo naudojamas (ir pardavinėjamas) kelis metus, kol pasidarė nebeaktualus, „MS Windows 95“ terpės „WinWord“ redaktoriams išstūmus aktyvų MS-DOS terpės naudojimą. Į pakuotę buvo dedama ir lietuviškas „Vartotojo vadovas“ ir „Word 5” „Trumpas komandų žinynas“ (parengtas T. Veidaitės, bet prisidedant ir man). Beje, tas žinynas buvo platinamas ir atskirai (tik su kitokiu viršeliu) – ir jį galima rasti bent poroje Lietuvos bibliotekų (žr. bibliografinę nuorodą).

Nedaug žinių apie jį išliko ir žiniasklaidoje – pavyko užtikti tik žemiau pateikiamą paminėjimą. Aišku, būta jo paminėjimo ir aprašymų to meto parodų (pvz., rengtų „InfoBalt“ asociacijos) ir šiaip „Baltic Amadeus“ parengtuose lankstinukuose. Tačiau jų man nepavyko išsaugoti. Jei kas rastų – galėtų pasidalinti vaizdais...
Įdomumo dėlei priede pateikiu tų laikų ŽODĮ reklamuojantį tekstą >>>>>

^*) ParaGraf - programinę įrangą kurianti kompanija, kurią 1988 m. įsteigė Stepanas Pačikovas su kolegomis, 1997 m. ją pardavę „Silicon Graphics“ (po to Maskvos skyrius pervardintas į „ParallelGraphics“, kuris 1999 m. išėjo iš „Silicon Graphics“ tapdamas savarankiška kompanija). Jos pavadinimas kilęs iš „Lygiagrečioji (Paralelioji) grafika“, nes jos pagrindinė veiklos kryptis buvo tekstų atpažininimas (OCR) ir 3D grafika. Šiuo atžvilgiu ji buvo viena pionierių pasaulyje. Jos vienu bendrasavininkių buvo ir G. Kasparovas, o joje dirbo ir „Tetris“ kūrėjas A. Pažitnovas.

^**) Antonas Čizovas (g. 1960 m.) buvo vienas „ParaGraf“ steigėjų, jos Maskvos skyriaus direktorius (1988- 97). Jis buvo programuotojas, sukūręs daugiakalbį kompleksą „BetaPlus“, - vienas asmeninių kompiuterių lokalizavimo pionierius Rusijoje (klaviatūros ir ekrano tvarkyklės „Alfa“ ir „Beta“; įvairios pagalbinės pogramos, įvairių paketų rusifikavimo priemonės ir t.t.). Jis taip pat sukūrė pirmąjį Rusijoje virusą ir antivirusą. Paskutiniais metais įsteigė kompaniją „Aprentis“, užsiimančią platformos „Aprentis“, skirtos CRM, ERP ir panašių sistemų palaikymui.

„Džinas“ – likęs butelyje

Džinas Ne visoms parengtoms programoms pavyko pasirodyti viešumoje. Apie jas liko tik prisiminimai kūrėjų atmintyje. Viena tokių programų buvo „budintis žodynas“ „Džinas“ (Jinn), skirtas MS-DOS operacinei terpei. Jis taip pat buvo rezidentinė programa, tūnanti atmintyje, ir „iššokstanti“ (visai kaip džinas) paspaudus „karštą klavišą“ ir pateikianti pasirinkto žodžio vertimą iš anglų į lietuvių kalbą.

Ji buvo pilnai parengta, buvo belikę parengti diegimo programą (iš esmės pakako vykdomojo komandinio failo, t.y. .BAT), vartotojo vadovą ir suteikti prekinę išvaizdą. Kaip ir ŽODŽIO atveju, tai nebuvo originaliai sukurta programa, o tik pasinaudota rusų kompanijos priemonėmis. Žodyną (greičiausiai) išvertė Audronė Klupšaitė (arba su ja susiję asmenys).

Gaila, nei pačios programos, nei jokių jos tekstų neišliko – kiek leidžia atmintis, man atrodo, kad jo žodynas buvo keli tūkstančiai žodžių. Ja rimčiau buvo užsiimta kiek vėliau (prie jo pats prisijungiau tik pabaigoje, kai žodynas jau buvo parengtas – ir užsiėmiau galutiniu sutvarkymu ir jo diegimu), kai jau ant nosies buvo „Windows95“ pasirodymas, MS-DOS svarba ir naudojimas traukėsi ir „Džino“ aktualumas blėso. Vis tik, išleistas, jis dar būtų gyvavęs kelis metus. O dabar – matyt, be manęs, niekas taip ir nematė veikiančio „Džino“!

„Geležies“ prakalbinimas

Su lietuvinimo uždaviniais susijęs ir vienas įdomus atvejis. Viena įstaiga Lietuvoje (2025 m. pastaba: dabar jau galiu atskleisti, kad tai buvo Lietuvos taupomasis bankas, - vėliau patapęs „SwedBank“) buvo įsigijusi HP 9000 mini-kompiuterį (su Motorola 68000 serijos procesoriumi) su HP-UX operacine terpe (kas buvo retas ir brangus atvejis tais laikais) su keliais terminalais. Deja, šie nemokėjo rodyti lietuviškų raidžių. Vitalijus Pikelis jau buvo parengęs lietuviškų raidžių „matricas“, tik terminalai jų „neprisileido“ - suveikdavo apsauga nuo pakeitimų.

Vitalijus paprašė pagalbos – teko įsikišti. Tai vyko kažkur 1994-96 m. (tikslių užrašų apie tai neišliko, bet bandau apytiksliai spėti). Viskas, ką gavau, buvo į failą perrašytas mikroschemos mašininis kodas. Dabar nepamenu terminalų modelio, tačiau prisimenu, kad susiradau reikiamą dis-asemblerį – greičiausiai BBS-uose, nes tuo metu tiesioginės prieigos prie Interneto („kur viskas yra!“) dar neturėjau (naudojausi tik el. paštu), o ir Internetas dar nebuvo tokiu, kuriame „viskas yra“. O BBS pirminė paskirtis (be „skelbimų lentos“ bei diskusijų grupių) buvo keistis failais (skaitykite apie BBS istoriją Lietuvoje). Ir juose (BBS) buvo įvairiausių naudingų (ir nenaudingų) programų - tereikėjo mokėti pasiknisti ir surasti...

Taigi radau BBS’uose tinkamą disasemblerį, disasembliavau dvejetainį kodą į asemblerio pradinį tekstą ir ėmiausi nagrinėti. Asembleris buvo nežinomas, tačiau juk visi asembleriai yra daugiau ar mažiau panašūs, nes mikroprocesorių komandos iš principo tokios pat: perkelti duomenis iš vienos vietos į kitą (iš atminties į registrą, iš registro į atmintį, iš atminties į atmintį), atlikti aritmetines operacijas, patikrinti duomenis ir priklausomai nuo patikrinimo rezultato valdymą perduoti į kitą vietą (perėjimas pagal sąlygą), vykdyti ciklą ir kita.

Kadangi neturėjau „ant ko“ debuginti kodo, tai pats buvau tuo „mikroprocesoriumi“ ir mintyse nuo pat pradžių bandžiau vykdyti to nežinomo asemblerio (jo aprašymo taigi neturėjau!) komandas – vieną po kitos, bandydamas suprasti, ką atlieka tas nežinomas kodas. Ir reikia pasakyti, kad man gerokai pasisekė – ne tik greitai pavyko rasti reikiamą disasembliavimo programą, bet ir ieškoma kodo vieta buvo gana arti pradžios. Tad po poros-trejeto dienų ji buvo aptikta.

Išsiaiškinau, kad kodas pačioje pradžioje pradeda tikrinti, ar jis nėra pakeistas (t.y. modifikuotas). Tam jis skaičiuoja viso kodo kontrolinę sumą (checksum), kurią patikrina su originalaus kodo kontroline suma. Jei tos dvi sumos nesutampa, pateikiama klaida ir kodo vykdymas nutraukiamas! Taigi visa problema buvo vienintelėje asemblerio eilutėje – sumų patikrinime! Ir problemos sprendimas buvo labai paprastas – reikėjo sąlyginį palyginimą (JE – „pereiti jei lygu“) pakeisti į besąlyginį perėjimą (JMP – „pereiti“ dar papildant NOP – „nėra operacijos“; NOP buvo reikalinga tam, kad būtų išlaikyta kodo apimtis toje vietoje (kad kodas nepasislinktų!) – JE buvo vienu baitu ilgesnė už JMP, o NOP teužėmė vieną baitą).

Kai tai buvo padaryta, V. Pikelis modifikuotą kodą „įlitavo“ (arba kitaip tariant „įkepė“) į mikroschemą – ir įmonė galėjo naudotis terminalais su lietuviškomis raidėmis. Aišku, dabar teisiškai tai neatrodo labai teisėta, tačiau tais Lietuvos kompiuterinių „viduramžių“ laikais taip griežtai į autorinių teisių klausimus dar nebuvo žiūrima.

O prisimenant „Unix“ aplinkų lietuvinimus, verta paminėti, kad buvo atliekami ir terminalų emuliatorių pritaikymai lietuvių kalbai (emuliatorius buvo programa „Windows“ terpėje, pateikianti langą su „Unix“ komandiniu langu prisijungus prie „Unix“ stoties). Susijęs uždavinys buvo ir lietuviški šriftai lazeriniams spausdintuvams. Naudojant vadinamąsias „escape“ sekas įvairių dydžių šriftai komandinio failo vykdymu (.BAT) buvo užsiunčiami į lazerinį spausdintuvą, kuris galėjo spausdinti lietuviškai tol, kol nebūdavo išjungiamas (po to juos vėl reikėdavo „užsiųsti“). Šriftai buvo perjungiami nusiunčiant atitinkamas „escape“ sekas – tuo turėjo pasirūpinti spausdinanti programa (pvz., iš „Unix“ terpės). Poreikis tiems šriftams išliko ilgokai, ką įrodo, kad ir praėjus daugeliui metų buvo kilęs poreikis atnaujinti tų šriftų rinkinį.

Ir galiausiai dar pridursiu, kad, be HP-UX, buvo sulietuvinta ir „SCO Unix“ aplinka („SCO Unix“ - tai buvęs „Santa Cruz Operation“ sukurtas „Unix“ variantas „Intel“ architektūrai; deja 2011 m. „SCO Group“ bankrutavo, sistemos teises įgijo „Xinous“, kuri išlaikė tik prekės ženklą, o naują sistemos versiją išleido jau FreeBSD pagrindu). Visa tai vyko ankstyvais 1992-1994 m.

Tekstų ruošimo sistema ŽODIS padės Jums greitai ir patogiai ruošti tekstus - reklaminius lapelius, darbo dokumentus, ataskaitas, knygas, sveikinimo atvirukus ir visa kita!
Ji papildo „Microsoft Word 5.00“. Tačiau Žodis ne tik: