Global Lithuanian Net

Mokslo apžvalgos apžvalga
 1999.02.15
Taip pat skaitykite: Svarbesnieji 1998 m. atradimai

Dėl techninių (Global Lithuanian Net redaktoriaus!) sutrikimų iškart pateikiamas dvigubas mokslo naujienų blokas...

  1. Dažniausiai pasitaikantys klausimai apie mokslą, angliškai vadinami FAQ, Usenet’e yra surinkti ir su atsakymais pateikti šiose 6V svetainėse:
  2. Jau pagaminti prietaisai, kurie padeda visiškai paralyžuotiems žmonėms bendrauti su pasauliu. Australiečių prietaisas naudoja smegenų elektroencefologramos signalus tam, kad žmogus galėtų valdyti kompiuterį parinkdamas jo ekrane raides (Experimental Brain Research vol. 124, p 233, 1999).

    Pusė abėcėlės patalpinta ekrano viršuje, kita – apačioje. Žmogus savo smegenų signalais (t.y. padarydamas smegenų žievės potencialą teigiamą ar neigiamą) gali kursorių ekrane nukreipti žemyn arba aukštyn. Pasirinkus reikiamą abėcėlės pusę, pastaroji vėl dalijama pusiau, taip iki reikiamos raidės. Viena raidė pasirenkama vidutiniškai per 80 sekundžių. Primenantys ausines prietaiso davikliai dedami ant smilkinių. Tos ausines matuoja smegenų potencialą.

    Beje, indų neurologas Vilajanuras Ramašandranas (parašyta iš rusų kalbos), dirbantis Kalifornijos Universitete, atrado, kad pernelyg religingų žmonių smilkinio srities smegenų žievėje yra anomalaus elektrinio aktyvumo zonos. Įdomu, ar tai nesisieja su šiuo pranešimu?
     

  3. NSO. Siūlau patiems pasiskaityti internete http://www.igs.net/~hwt/zigzag.html apie įžymųjį NSO, nufilmuotą 1991 metais JAV erdvėlaivio.
     
  4. Kosminis sterilizatorius arba dar truputis apie ateivius. E.Fermi nepatingėjo paskaičiuoti: mūsų galaktikos Paukščių Tako skersmuo apie 100000 šviesmečių. Jei kosminė civilizacija plistų po Paukščių Taką 0,001c greičiu, tai per 100 milijonų metų ji perkirstų visą Galaktiką. Jei Paukščių Tako amžius daugiau negu 10 milijardų metų, tai kodėl JIE dar ne čia?

    Įdomus klausimas. O James Annis iš Fermila’o pasiūlė galimą atsakymą (Journal of the British Interplanetary Society, vol. 52, p. 19). Vidutiniškai kas keletą šimtų milijonų metų kiekvienoje galaktikoje dėl neutroninių žvaigždžių ar juodųjų skylių susidūrimų įvyksta po vieną supergalingą gama spindulius skleidžiantį sprogimą (gamma-ray burst). Manoma, kad tokie sprogimai yra patys galingiausi Visatoje- per kelias sekundes išspinduliuojamas energijos kiekis, tolygus visos supernovos sprogimui.

    Jei toks sprogimas įvyktų Paukščių Tako viduryje, tai spinduliavimas, sklisdamas po galaktiką, turėtų sunaikinti gyvybę visose planetose- būtų puiki kosminė gyvybės sterilizacija. Po tokio sprogimo visos gyvybės pradeda vėl iš naujo lenktynes dėl kosmoso užkariavimo.

    Paul Davies prieštarauja, manydamas, kad toks spinduliavimas, trunkantis vos kelias sekundes, sunaikintų tik pusę gyvybės, nes kita pusė būtų išgelbėta Žemės kaip skydo. Aišku, kad likusiai gyvybei pakenktų suardytas apsauginis ozono sluoksnis ar dar kas nors. Taigis.

    Netikėta hipotezė: ar gali kas paneigti, kad toks gama sprogimas jau yra kelis kartus beveik sunaikinęs gyvybę (daugiau nei 50%) mūsų Žemėje?
     

  5. Tūkstantį kilometrų į pietus nuo Kairo rasti akmeniniai obeliskai, kuriuos įtaria esant ikiistorinių laikų akmeninės observatorijos liekanomis. Akmenys pastatyti taip, kad prieš 6800 metų jųdviejų tarpą būtų galima stebėti lygiadienio saulėtekį. Jei tai teisybė, tai ji 1000 metų senesnė negu įžymusis Staunhedžas. Kvailos pastabos: manau nesunku rasti mūsuose bent pora akmenų, tarp kurių Saulė tekėdavo prieš 7800 metų :)
     
  6. Science 1998 vol. 153, No. 23 paskelbė, kad buvo pagauta plėšri žuvis (juodasis malakostas), gyvenanti 500-1500 metrų gylyje. Nieko tame nuostabaus nėra - ten daug visokios gyvybės plaukioja. Bet biologai jos akyse rado chlorofilo, tiesa, truputį pakitusio ir niekur kitur iki šiol nematyto. Jo dėka žuvis mato ilgajame raudonajame, t.y. beveik infraraudonajame, diapazone. Bet tai dar ne viskas. Plėšrūnas po kiekviena akimi turi tamsiai raudonai šviečiančią liauką, kurios puikiausiai apšviečia nieko neįtariančias aukas.

    Netikėtai pagalvojau, kad mano apžvalgos darosi panašios į Hašeko “Šveike” aprašytą savanorio Mareko redaguojamą “Gyvūno pasaulio” žurnalą: “iškart po ‘sierapilvio banginio’ atradau dar ne vieną retą žvėrį. Pavyzdžiui, ‘jūrų briedį’ – kengūrų veislės žinduolį, sepiją tirkšlį, kurį priskyriau prie graužikų šeimos.” O dabar pasirodo žuvis, ginkluota infraraudonuoju radaru ir naktinio matymo prietaisais. Taigis.
     

  7. Mokslo čia nedaug, bet tai visgi puikus neįprasto mąstymo pavyzdys. Anglas mėgėjas raketininkas (nemaišyti su mūsuose paplitusiais reketi…) leisdamas raketas vis pykdavo, kad raketų kuras nuodingas ir sprogus, todėl nepatogus. Vieną kartą, rengdamas leisti eilinę raketą, poilsio valandėlę nutarė užkąsti šokolado porėto plytele. “Ar negalima būtų sukurti kuro, prisodrinto gryno deguonies mikroburbuliukais?” Ką sumanė, tą iškart ir išbandė. Pripylė į tvirtą metalinę statinę tepalo, įmaišė eboksidinės dervos ir pradėjo lėtai leisti į ją deguonį iš suvirinimo baliono. Po kurio laiko atidaręs rado kietą porėtą medžiagą, kuri priminė išdžiūvusį molį.

    Toliau viskas kaip amerikonų filmuose. Tyrimai parodė, kad naujasis kuras, lyginant su NASA naudojamu, yra saugesnis, pats nesproginėja, o duoda tiek pat energijos ir kelis kartus pigesnis. Paskaičiavę pamatė, kad su naujuoju kuru NASA kiekvieno erdvėlaivio paleidimui sutaupytų 50 milijonų dolerių.

    Išradėjas jau planuoja paleisti nuosavą 2 kg palydovą į 200 km aukščio orbitą iš norvegų kosmouosto. Ot taip.
    New Scientist 1998, No. 2148.
     

  8. Netrukus žurnale “Classical and Quantum Gravity” turėtų pasirodyti brazilų kosmologo Carneiro straipsnis apie Visatos sukimąsi. Jei jo teorija teisinga, ji leis išvengti singuliarumo (begalinio tankio sprogimo pradžioje), esančio Didžiojo sprogimo teorijoje. Carneiro pasinaudojo Kurto Giodelio besisukančios reliatyvistinės Visatos teorija ir teigia, kad Visata plečiasi ne dėl sprogimo, o dėl pradinio savo sukimosi, kurio periodas buvo 13 milijardų metų ir kuris buvo sutrikdytas vakuumo fluktuacijų prieš 11 milijardų metų. Jo teorija galėtų paaiškinti vieną paslaptingiausių astronomijos dėsnių, teigiantį, kad planetų, žvaigždžių ar galaktikų sukimosi kampinis momentas proporcingas masės kvadratui. Carneir’o gavo labai artimą priklausomybę masės laipsniui 1.7.
    NS2165(19)
     
  9. O dabar apie žiovulį. Kodėl žmonės žiovauja? :) Įdomu kiek iš dabar skaitančių pradėjo žiovauti? Iki šiolei buvo manoma, kad žiovaudami žmonės “praskaidrina” smegenis, padidindami kraujo, o su juo ir deguonies, kiekį į smegenis. Bet Robertas Provine iš Marylando universiteto mano kitaip. Mąstė jis labai paprastai. Jei žiovavimas rodo, kad trūksta deguonies, tai žmogus turėtų daugiau žiovauti trūkstant deguonies ir mažiau esant jo pertekliui. Padarius eksperimentą, pasirodė, kad žiovavimo dažnumas nepriklauso nuo deguonies kiekio.

    Tai kodėl tada žiovauja ir kada žiovauja? Psichologas Ronaldas Baenninger iš Filadelfijos universiteto tvirtina, kad muzikantai žiovauja prieš koncertą, sportininkai prieš varžybas, o niekas tiek daug nežiovauja, kaip bėgikai prieš maratono pradžią. Baenninger’io idėja įdomi. Žiovavimas tai lyg pavaros perjungimas smegenims, t.y. pasiruošimas naujai veiklai - smegenų aktyvumo pasikeitimui. Žiovulys nėra vien žmonių savybė. Liūtai, primatai ir vilkai irgi žiovauja valandą prieš medžioklę - savo didžiausio dienos veiklumo laikotarpį.

    Tarkim tai teisybė. Tai kodėl žiovulys toks užkrečiamas? Aiškinama taip: galbūt žiovulys sinchronizuoja grupės narių aktyvumą. Turbūt daugelis prisimins ką nors panašaus: atėjus laikui kilti dirbti arba skirstytis, vienas iš būrio giliai nusižiovauja, paskui jį kiti, kažkas prataria, kad “jau laikas” ir visi kelias. Beje, burnos pridengimas ranka neišgelbėja nuo užkrėtimo žiovuliu. Nematant burnos, bet matant kitas veido vietas, užsikrečiama taip pat sėkmingai, kaip ir nuo neuždengto žiovulio.

    Tikiuosi neišsinarinote žandikaulių, kol perskaitėte.

    Beje, šizofrenikai beveik niekada nežiovauja.

Parengė Algis Džiugys
dziugys@isag.lei.lt
Šią ir visas kitas apžvalgas galite rasti 6V puslapyje:
http://www.lei.lt/~dziugys/lt/mokslo_apzvalgos/mokslo_apzvalgos.html

Ankstesniosios mokslo naujienų apžvalgos:
Mokslo naujienų apžvalga. 99.01.27
Mokslo naujienų apžvalga. 99.01.22
Mokslo apžvalgos apžvalga. 98.04.05
Mokslo apžvalgos apžvalga. 98.04.02

Jūsų žinutės mums
 

          Jūsų vardas: 
Jūsų el.pašto adresas:

Jūsų žinutė:

                   

O čia yra jūsų žinutės mums

Smalsutis 1999 m. sausio 27 d., trečiadienis, 09:41:42
Gal galite pasakyti kur Lietuvoje matuoja spermatozoido greiti?

Svarbesnieji 1998 m. atradimai
Mokslo naujienų apžvalga. 99.01.22
Mokslo apžvalgos apžvalga. 98.04.05
Mokslo apžvalgos apžvalga. 98.04.02

Kas rašoma ant lapų?
Išslaptinti Arktikos duomenys
Vartiklio skelbimų ir naujienų puslapis
Pagrindinis Global Lithuanian Net puslapis