Mokslo apžvalgos apžvalga
1999.02.26
Taip pat skaitykite: Svarbesnieji 1998 m. atradimai

1. Stephen Openheimer ka tik išleido knygą “Eden in the East”, kurioje bando įrodyti, kad dabartinė žmonijos civilizacija kilo ne Artimuosiuose Rytuose, bet Pietryčių Azijoje. Pradėkime iš toliau. Prieš 14000 metų tirpstant ledynams Žemėje buvo tvanas. Prieš 11500 ir 8000 metų jūros lygis pakilo dar aukščiau apsemdamas vis didesnius plotus. Tokiu būdu ten, kur dabar tyvuliuoja Pietų Kinijos ir Javos jūrų bei Bankoko įlanka, prieš 14000 metų buvo sausos žemės, kurios jungė Indokiniją, Borneo, Sumatrą ir Javą į vieną didelį žemyną- Sundos žemę – Sundalandą.
   
     Jo nuomone, Neolito kultūrinė revoliucija kilo kaip tik Sundalande - jos nešėjams keturiomis kryptimis gelbėjantis nuo “tvano” ji iš ten pasklido po pasaulį: į vakarus; kur atsirado ryžių augintojų kultūra Indijoje; į šiaurę, sukuriant Birmos, Pietvakarių Kinijos ir Tibeto kultūras; į rytus Okeanijon; ir į pietus Australijon.
    
2. Žemės mokslas. Galimas daiktas, kad upės ne tik ardo kalnus, bet ir juos augina. Tokią mintį iškėlė geologai, tyrinėję 8125 metrų aukščio (šeštą pagal aukštį pasaulyje) Nanga Parbat kalną. Šio kalno papėdėje išteka Indo upė. Aukščio perkrytis nuo kalno viršūnės iki upės yra didžiausias pasaulyje - 7 kilometrai aukščio per 25 kilometrus. Negana to, kalnas per metus dar paauga 3-6 milimetrus, kas sudaro nuo 9 iki 18 kilometrų per 3 milijonus metų. Džomolungmos kalnas irgi auga, bet jo pagrindą sudaro daugiakilometrinės uolienos, kai tuo tarpu Nanga Parbat kalno pagrindas yra labai plonas ir pagal dabartines teorijas šis kalnas turėtų iš lėto grimzti. Mokslininkų nuomone, Indo upė yra tokia galinga, kad išplaudama uolienas kalno papėdėje, susilpnina plutą toje vietoje ir naujos karštos uolienos kyla iš apačios, keldamos ir patį kalną.
   
     Kita įdomesnė naujiena: Žemės pluta “dainuoja” 3-8 minučių periodo dažniu. Tokius virpesius gali sukelti ne silpnesni kaip 6 balų stiprumo žemės drebėjimai. Jokių rimtų paaiškinimų šiam reiškiniui nėra. Bet japonas seismologas Naoki Suda iš Nagoya universiteto atkreipė dėmesį į keistą sutapimą: virpesiai visoje Žemėje (nepaisant kurioje vietoje) yra stipriausi 20:00 ir silpniausi 6:00 valandą Grinvičo laiku. Pasirodo, kad tam pačiam dėsningumui paklūsta visos Žemės audrų bendra jėga, t.y. audros auga, kai Saulė apšviečia Afriką ir pietų Aziją, ir rimsta, kai naktis užslenka ant šios “vėjų virtuvės”. Negi šios audros tokios galingos, kad priverčia Žemės plutą virpėti?
    
3. Kaip smegenys saugo informaciją? Yra keletas teorijų ir Bhalla su Iyengar’u prideda dar vieną, kuri paskelbta Science 1999, vol. 283, pp 339, 340, 381-387. Nesiimu aptarinėti šio straipsnio, nes nesu biochemijos žinovas, bet kaip supratau, jiems pavyko surasti uždarą (ciklinę) seką biocheminių reakcijų, galinčių vykti (o gal ir vykstančių) neuronų sinapsėse. Pasitelkę kompiuterinį modeliavimą autoriai įrodė, kad ši seka yra bistabili, t.y. sinapsė gali persijunginėti iš vienos būsenos į kitą ir atgal.
    
4. Nauka i žyznj 1999 Nr.1 p.100-101 paskelbė straipsnelį apie vieno ruso atradimą. Keletą metų atgal Eugenijus Pokletovas dirbdamas Suomijoje darė bandymus su superlaidžios keramikos disku besisukančiu virš galingo elektromagneto. Visai atsitiktinai jis pastebėjo, kad daiktų svoris virš šio disko sumažėja tūkstantosiom dalimis. Ir nesvarbu iš kokios medžiagos padaryti daiktai. Dar daugiau, gyvsidabrinis barometras patalpintas antrame aukšte virš tiksliai virš įrenginio irgi rodydavo 4 mmHg mažesnį atmosferinį slėgį.
    
   Pokletovo straipsnį atsisakė spausdinti visi rimtesni žurnalai. Bet jo rezultatus ruošiasi patikrinti NASA. Tiesa pasakius pats atradėjas atsisakė amerikonams pranešti duomenis apie eksperimentinę įrangą.
    
5. Šiaip įdomūs faktai ir skaičiai:
   
   • Per visą šį šimtmetį nuo pačio baisiausio žmogėdros plėšrūno baltojo ryklio žuvo 4 žmonės, kai tuo tarpu nuo žmogaus bičiulių bičių įkandimo mirė žymiai daugiau.
   • Visų augalų nektaras yra bespalvis, išskyrus trijų rūšių augalų, kurių žiedų nektaras yra raudonas. Telieka paslaptis, kodėl tik šių augalų ir kodėl jie auga Maurikijos saloje Indijos vandenyne.
   
    
6. Žinios internete:
   
   • Neandertaliečių kalba. Pereitais metais Duke universiteto mokslininkai pranešė, kad jų tyrimų duomenimis Neandertaliečiai galėjo kalbėti. Bet šį mėnesį pasirodžiusiame Proceedings of the National Academy of Sciences leidinyje Kalifornijos mokslininkai abejoja šiomis išvadomis. Kam įdomus šis mokslininkų ginčas, tai siūlau nueiti į 6V puslapį:
     www.infobeat.com/stories/cgi/story.cgi?id=2558465567-9d6
   • Jei ką domina planetų paieškos už Saulės sistemos ribų, tai gali užeiti į 6V puslapį:
     wwwusr2.obspm.fr/planets

Parengė Algis Džiugys
dziugys@isag.lei.lt
Šią ir visas kitas apžvalgas galite rasti 6V puslapyje:
http://www.lei.lt/~dziugys/lt/mokslo_apzvalgos/mokslo_apzvalgos.html

Ankstesniosios mokslo naujienų apžvalgos:
Mokslo naujienų apžvalga. 99.02.15
Mokslo naujienų apžvalga. 99.01.27
Mokslo naujienų apžvalga. 99.01.22
Mokslo apžvalgos apžvalga. 98.04.05
Mokslo apžvalgos apžvalga. 98.04.02

Jūsų žinutės mums

          Jūsų vardas: 
Jūsų el.pašto adresas: 

Jūsų žinutė:

                   

O čia yra jūsų žinutės mums

Smalsutis 1999 m. sausio 27 d., trečiadienis, 09:41:42
Gal galite pasakyti kur Lietuvoje matuoja spermatozoido greiti?

---

Svarbesnieji 1998 m. atradimai
Mokslo naujienų apžvalga. 99.01.22
Mokslo apžvalgos apžvalga. 98.04.05
Mokslo apžvalgos apžvalga. 98.04.02

Kas rašoma ant lapų?
Išslaptinti Arktikos duomenys
Vartiklio skelbimų ir naujienų puslapis
Pagrindinis Global Lithuanian Net puslapis