'LT'>
|
Matematika Alisoje stebuklų šalyje L. Kerolis pritarė ne visoms jo laikmečio matematinėms idėjoms, tad ir į Alisą stebuklų šalyje (1865) įtraukė kai kurių jų kritiką. Alisa per triušio olą iš įprastos tradicinės matematikos pasaulio patenka į šiuolaikinės matematikos pasaulį, kuriame sutinkama topologija, iracionalūs skaičiai ir pasigirsta idėjos apie erdvės daugiamatiškumą. Pradžioje susiduriame su centrinės simetrijos sąvoka. Kol Alisa lėkė žemyn triušio ola, ji pagalvojo: Žemės centras simetrijos taškas; centrinės simetrija simetrija simetrijos taško atžvilgiu.
Epizode su Vikšru Alisa patiria keistas metamorfozes, tai sumažėdama (algebra kilo iš frazės arabų kalba aldžebr al mukabala, reiškiančios sumažėjimą arba redukciją). Bandydama atgauti savo pradinį dydį, ji gauna atvirkščią efektą. Vikšras siūlo Alisai likti proporcinga. Net jei ji nesugebės išlikti vienodo dydžio nors 10 min. Proporcijų išlaikymas, o ne absoliutus dydis turėjo antžeminiame euklidiniame pasaulyje! Vikšras, pakviečia Alisą sugrįžti, o tada liepia Nesikarščiuok! Anglai jo laikais žodį temper suprasdavo kitaip jis gali reikšti būti tarp ekstremumų. Jei išlaikomos proporcijos, dydis nesvarbus. Kai Alisa neišlaiko proporcijų, tampa neaišku, kuo ji virto atskridusi Balandė pamanė, kad Alisa gyvatė. Ten pat atkreipiamas dėmesys ir į apskritimo savybes (neturėjimą kampų, pusių, viršūnių): Apskritimas panaudojamas ir epizode, kur paukštis Dodo siūlo sušlapusiems apdžiūti bėgant ratu. Ir kai chaotiškas bėgiojimas sustabdomas, nesugebama atsakyti, kas laimėjo. Aš tik norėjau pasakyti, įsižeidė Dodas, kad geriausias būdas išsidžiovinti būtų lenktynės bėkim lėkim. Iš matematinės pusės Dodo sumišimą galima paaiškinti: visi pradėjo atsitiktine tvarka, pradėjo bėgti skirtingu laiku, o liovėsi pagal komandą vienu metu. Tad jis ir nusprendė, kad laimėjo visi, nes tikslas buvo pasiektas visi išdžiūvo! Skyriuje Paršiukas ir pipiras, kai Alisa išneša Kunigaikštienė kūdikį iš namų ir jisai pradeda virsti paršiuku, parodijuojamas tęstinumo (tolydumo) principas, įvestas Prancūzijoje 19 a. viduryje (Jean-Victor Poncelet*) ). Pagal jį figūrą (apskritimą, elipsę, parabolę...) galima sulenkti ar ištempti paverčiant kita, tačiau išlaikant pagrindines savybes. Taigi, kas galioja geometrinėms figūroms, turėtų galioti ir kūdikiui! Juk nesikeitė galūnių kiekis, angų kiekis ir jie skleidžia panašius garsus tad jie kūdikis ir paršiukas yra tokie patys! O štai (7 skyriuje) prie arbatos staliuko Skrybėlius, Zuikis Paikis ir Miegapelė slenka aplink aplink stalą (padengto daugiau nei trims) nuo vienų indų prie kitų (net indų išplauti jiems nėra laiko). Tai kvaternionų, t.y. V.R. Hamiltono įvestos skaitinės sistemos, pagrįstos 4-mate euklidine erdve, pademonstravimas (kvaternionai leidžia efektyviai perteikti 3-mačius sukinius). V.R. Hamiltonas pradėjo tik su trimis nariais, o tada prijungė ketvirtąjį, kurį pavadino Laikas. Be laiko kvaternionai sukasi begalybėje. Jie prie stalo neturi Laiko, tad negali sustoti suktis. Atsisėdusi prie stalo ji negali sustabdyti sukimosi, nes ji nėra Laikas, nes neturi tam reikalingų savybių (bent jau dėl to, kad ji komutatyvi). Be to V.R. Hamiltonas teigė, kad grynojo laiko pasaulyje priežastis ir pasekmė nebėra susijusios. O tada tampa įmanomi ir absurdiški klausimai, tokie kaip Kodėl juodvarnis panašus į rašomąjį stalą? Alisa stebuklų šalyje vien tuo neapsiriboja joje galima rasti ir daugiau matematinių užuominų. Pvz., minimas trikojis staliukas ir trikoji kėdutė (ant kurios sėdėjo Kunigaikštienė) ir geometrijos aksioma teigia, kad per tris taškus, nesančius vienoje tiesėje, galima nubrėžti vieną ir tik vieną plokštumą. Arba štai Alisa skaičiuoja: Reikia patikrinti, ar viską atsimenu, ką žinodavau. Pažiūrėsim: keturiskart penki
dvylika, o keturiskart šeši trylika, o keturiskart septyni
Ojoj! Šitaip aš niekad nepasieksiu dvidešimties! Atrodytų, kad čia Alisa niekus mala, - ir įdomu, kokią skaičiavimo sistemą ji naudoja?! Tai teisinga naudojant skirtingas (skirtingais pagrindais) skaičiavimo sistema: 4x5=20 teisinga 18-tainėje sistemoje, o 4x6=13 21-mainėje Iš tikro, 4xn daugybai Alisa naudoja 3+3n skaičiavimo pagrindą, tad 3=4x7 būtų 14 (24-tainėje). Grįžtant prie arbatos gėrimo. Prie stalo įvyksta nedidelis ginčas: Čia Alisos pasakymas išreiškia teisingą tiesioginį ir atvirkštinį teiginį, o Zuikio Paikio ne. Panaudojamos tiesioginės ir atvirkštinės teoremos sąvokos ir čia reikia pastebėti, kad ne visada tiesioginė teorema turi teisingą atvirkštinę. Paminima ir aritmetinė progresija: *) Žanas-Viktoras Ponselė (Jean-Victor Poncelet, 1788-1867) - prancūzų inžinierius ir matematikas,
projektyvinės geometrijos sukūrėjas, vienas iš medžiagų nuovargio tyrimų pradininkas. Su Napoleono armija atvyko į Rysiją,
kur buvo sunkiai sužeistas ir pateko į nelaisvę. Būdamas Saratove parašė traktatą apie projektyvines figūrų savybes.
1814 m. grįžo į Prancūziją, kur karinėje mokykloje įvedė skaitliukus, su kuriais susipažino Rusijoje. Tęsė projektyvinės
geometrijos tyrimus ir parašė 2 tomų traktatą (1822 ir 1866 m.). Jis sukūrė lygiagrečių linijų, susikertančių
begalybės taške, koncepciją ir apibrėžė apskritimo taškus begalybėje, esančius kiekviename plokštumos apskritime.
Šie atradimai lėmė dualumo principo ir tolydumo principo (Ponselė pasiūlė su tolydumu susijusį persikirtimų skaičių
geometrijoje) atsiradimą, taip pat padėjo sukurti kompleksinius skaičius. Taip pat skaitykite: |