Didysis matematikos apjungimas ir Meilės ir matematikos ritualai. Lithuanian

Tai Lenglendso programa, kuriame viena iškilesnių figūrų yra Edvardas Frenkelis¹⁾ (g. 1968 m.), Berklio Kalifornijos un-to profesorius. Jis buvo pačio pirmojo Fieldso medalio simpoziumo 2012 m. Toronte (Kanada) vienu iš pagrindinių organizatorių.

O jis juo tapo štai kodėl. 2010 m. į ekranus išėjo neįprastas, 26 min. trukmės begarsis prancūzų filmas „Meilės ir matematikos ritualai“, kurio idėjos, autoriumi, scenarijaus, režisieriaus bendraautoriumi ir pagrindinio veikėju buvo E. Frenkelis. Filmas toks neįprastas, kad be pradinio pasirengimo eilinis žiūrovas liktų, švelniai sakant, nieko nesupratęs. Viena filmo ypatybių – jis yra pagarbos duoklė (homažas) japonų Jukiju Misimo begarsiam nespalvotam filmui „Meilės ir Mirties ritualas“ (1965), kuriame Jukiju Misimo vaidina pagrindinį vaidmenį, nuspėdamas po 5 m. įvyksiančią savo charakiri savižudybę.

Praktiškai visas filmo veiksmas vyksta kaligrafinio paveikslo su hieroglifais fone – priklausomai nuo konteksto: „nuoširdumas“, „sąžiningumas“, „garbė“. Misimo vaidinamas karininkas svyruoja tarp pareigos imperatoriui ir atsidavimo draugams, bandžiusiems įvykdyti perversmą, tačiau sučiuptais ir nuteistais mirties bausme, kurią ir turi įvykdyt karininkas. Ir jis vienintele išeitimi temato savižudybę – ir ateina pas žmoną atsisveikinti. Seka labai stilizuota meilės scena, po kurios su labai realistiškai pavaizduojamas pilvo persipjovimas. Iš paskos iškeliauja ir žmona, persipjovusi kitaip, bet vis tiek labai baisiai.

E. Frenkelis, daug kartų buvojęs Japonijoje ir domėjęsis japonų menu. Šis filmas jį stipriai emociškai paveikė – nors Misimo meilės ir mirties idėja visai nėra artima. Jį, kaip matematiką, labiau domina jo mokslo vaidmuo žmonių gyvenimams. Ir kažkaip komandiruotės į Prancūziją metu jam atsirado galimybė susukti filmą.

Filmas irgi begarsis, tačiau spalvotas. Kaip ir „prototipe“, tarp scenų pasirodo tekstų titrai, o visas veiksmas vyksta po TIESOS ženklu (fone kabo paveikslas su užrašu kirilica ISTINA, užrašytu integralo ženklo forma – E. Frenkelio šaknys žydiškos, bet iš Rusijos; tačiau dėl žydiškos kilmės jam „neleido“ studijuoti MGU, „sukirsdami“ per egzaminą).

Filmo intriga irgi skiriasi. Po daugelio metų triūso, matematikas atranda Meilės formulę, žmonėms suteikiančią amžiną jaunystę, laimę ir meilę. Tačiau su siaubu jis aptinka, kad blogose rankose ta formulė gali būti panaudota neteisingai, tapti prieš žmoniją nukreiptu blogio įrankiu. Ir čia Blogio jėgos pradeda persekioti matematiką, siekdamos priversti jį atskleisti formulę. Ir matematikas supranta, kad jis niekaip negali sustabdyti blogio. Ir jis apsisprendžia – neatiduoti, suprasdamas, kad jo dienos suskaičiuotos. Atsisveikinęs su žmona gražia erotiška scena, jis ištatuiruoja formulę ant mylimosios pilvo – kad išsaugotų ją žmonijai. Skausmingas tatuiravimo procesas primena gimdymo skausmus – tai naujos vilties užgimimas. Formulę E. Frenkelis pasirenka vieną iš savų darbų:
Pradinė formulė

Tiesa, ant pilvo visa ši formulė netilpo, tad ją teko sutrumpinti.

Filmas sukėlė nemažą rezonansą, kūrėjus kvietė į festivalius, - ir peržiūrėję filmą žmonės būtinai klausė to paties: „Ar tikrai žinote meilės formulę?“ ir matematiko atsakymas toks:
„Kiekviena mūsų sukurta formulė – meilės formulė. Nes matematika – kūrybiškas užsiėmimas, reikalaujantis aistros. Kaip ir tapyba, muzika, poezija. Kad aptiktum kažką nauja ir amžina apie pasaulį, privalai mylėti tai, ką darai“.

¹⁾ Edvardas Frenkelis (g. 1968 m.) – žydų kilmės rusų matematikas, gyvenantis JAV (nuo 1989 m.), Kaliforijos un- to profesorius (nuo 1997 m.). Darbuojasi atvaizdavimų teorijos, algebrinės geometrijos ir matematinės fizikos srityse. Paskutiniu metu dėmesį skiria Langlendo programai ir jos ryšiams su atvaizdavimų teorija, integruojamomis sistemomis, geometrija ir fizika. Režisavo ir vaidino trumpametražiniame filme „Meilės ir matematikos ritualai“ (2010), o 2013 m. išleido bestselerį „Meilė ir matematika: nuslėptos tikrovės širdis“.