Dovydo žvaigždė. Lithuanian

Dovydo žvaigždė arba Dovydo skydas (hebr. Mogein Dovid) - šešiakampė žvaigždė, heksagrama, žydų karaliaus Dovydo ir judaizmo simbolis. Kartu su Menoros žvakide simbolizuoja žydų tautą. 1948 m. žydra šešiakampė žvaigždė pavaizduota Izraelio vėliavoje; Izraelio armijos emblema irgi pagrįsta Dovydo žvaigžde. Pagal judėjus ji vaizduoja skaičių 7 (6-i kampai ir centras). 12-ka jos briaunų atitinka 12 Izraelio genčių, o kabala sieja su 6 kryptimis erdvėje („Zoharas“ tvirtina: „Tai trys mazgai sujungiantys tris [esybes]: Švenčiausiąjį, Torą ir Izraelį“).

Pagal E. Essą¹⁾, šis ženklas simbolizuoja pasaulio sutvėrimą (6 pasaulio tvėrimo dienos ir 7-oji - šabas) ir atspindi Visatos modelį. Du trikampiai - dvi kryptys. Smaigalys viršuje reiškia Aukščiausiąjį ir tai, kas jis vienintelis. Į kairę ir dešinę nuo jo atsiskyrę taškai reiškia Gėrį ir Blogį. Kitas trikampis nusako žmogaus tikslą - harmoningai sujungti savyje pasaulio „kairiąją“ ir „dešiniąją“ puses.

Pats terminas Mogen Dovid siekia Babilono gaonų (ankstyvieji Viduramžiai) laikus. Laikyta, kad jame buvo iškaltas 72 raidžių Dievo vardas, kuris užtikrino pergalę mūšiuose. Tas skydas buvo perduodamas iš kartos į kartą ir taip pasiekė Jehudą Makabėjų²⁾. Jis, kaip legendinis „karaliaus Dovydo skydas“ minimas tekste, aiškinančiame magišką „angelo Metatrono³⁾ alfabetą“. Tas aiškinimas paplito tarp aškenazių chasidų bendruomenių. Paties Dovydo antspaude vaizduojami piemens lazda ir terba.

Komentatoriai tikina, kad baltoji lelija, kurią sudaro šeši žiedlapiai (lelija ivritu turi tą pačią President Roosevelt šaknį kaip ir 6), ir yra lelija, kuri „Giesmių giesmėje“ simbolizuoja žydų tautą (Gg 2:1-2):
„Aš esu Šarono gėlė, slėnių lelija.
Kaip lelija tarp erškėčių - mano mylimoji tarp merginų!“

Izraelio tyrinėtojas Uri Ofyras laiko, kad Dovydo žvaigždė susijusi su šventyklų Menora. Po kiekviena iš 7 jos žvakidžių buvo padedamas žiedas. Uri Ofyras mano, kad tai buvo baltosios lelijos (Lilium candidum) žiedas.

Toros žydams „Magein Dovid“ turi ir papildomą prasminę sąsają. Egzistuoja tradicija ja puošti sukku - ypatingą palapinę, kuriame žydas gyvena sukoto šventės metu. 6 žvaigždės spinduliai atitinka 6 „svečius“ (ušpizin), aplankančius sukku per pirmas 6 dienas: Abraomas, Icchakas, Jokūbas, Mozė, Aaronas ir Juozapas. Visus juos jungia septintasis „svečias“ - karalius Dovydas.

Senovėje šį ženklą naudojo įvairios tautos. Rastas ir Indijoje, o Artimuosiuose Rytuose jis buvo deivės Astartės simboliu. Seniausias žinomas jos panaudojimo atvejis yra 7 a. pr.m.e. antspaudas Sidone, priklausęs kažkokiam Jehošua ben Asajachu. Antrosios šventyklos laikotarpiu šešiakampė žvaigždė kartu su penkiakampe žvaigžde (ji gi „Saliamono skydas“) puošė įvairius daiktus ir pastatus - tiek žydų, tiek ne žydų. Kaip pavyzdys gali būti 2-3 a. pr.m.e. Kfar-Nachumo sinagoga⁴⁾, kurios ornamente pakaitomis eina 6-kampės ir 5-kampės žvaigždės, o taip pat kryžiaus su aplaužytais galais (primenančio svastiką) ženklai. Beje, helenizmo laikotarpiu heksagrama žydų simbolikoje nebuvo naudojama. 6 a. krikščioniškoje terpėje cirkuliavo amuletai iš Bizantijos su heksagrama, vadinti „Saliamono antspaudu“.

Taip ji vadinosi ir Viduramžiais heksagrama bei buvo paplitusi judėjų-krikščionių, o vėliau ir musulmonų aplinkoje (Mekoje šventąjį Kaaba akmenį per amžius uždengdavo šilkiniu audeklu su pavaizduotomis 6-kampėmis žvaigždėmis). Viduramžiais buvo populiari legenda, kad Saliamonas turėjo žiedą (jis minimas Talmude, 66a-b), leidusį valdyti dvasias, suprasti gyvūnų kalbą (neveltui biologas K. Lorencas knygą pavadino „Karaliaus Saliamono žiedas“, pabrėždamas sugebėjimą suprasti gyvūnus). Ant žiedo buvo paslaptingas užrašas (ar ženklas), suteikęs jam magišką galią (traktatas graikų kalba „Saliamono testamentas“).

Heksagrama sutinkama ankstyvuosiuose krikščionių amuletuose, bažnyčiose, musulmonų ornamentuose ir ypač gausiai magijoje, astrologijoje ir alchemijoje. Saliamonas(musulmonų vadinamas pranašu Suleimanu) buvo labai populiarus ir jo antspaudas turėjo saugoti nuo piktų dvasių. 14 a. pradžioje šešiakampė žvaigždė buvo ant Aukso Ordos monetų. Ji puošė 13 a. pranciškonų Šv. Kryžiaus bažnyčios Florencijoje fasadą. Sutinkama Senovės Rusios miestų herbuose (Charkovo, Šiaurės Novgorodo ir kt.). Net XIX a. ji tebebuvo Australijos Viktorijos valstijos vėliavoje, o 1921 m. Maroko sukilėlių vėliavoje. Ji tebėra Vokietijos Šero ir Gerbštedto miestų herbuose.

13-14 a. šešiakampė žvaigždė pradeda pasirodyti Vokietijos sinagogose ir žydų rankraščiuose (nors ir tik kaip dekoratyvinis elementas be jokios simbolinės reikšmės). Ja impa puošti amuletus ir mezuzus, o vėlyvuoju Viduramžių laikotarpiu ir Kabalos tekstus. Dar 12 a. viduryje karaimų autorius Jehuda ben Elijagu Hadasi veikale „Eškol ha-Kofer“ pamini „Magein Dovid ženklą“ (nors tiksliai neaišku, koks tai ženklas) ir kritikuoja tuos, kurie jį pavertė kultu. 14 a. kabalistiniame traktate apie „Dovydo skydą“ rašė Rambano anūkas, tvirtindamas, kad tokios formos skydus turėjo Dovydo kariai. 15 a. ispanų rabinas Icchakas Aramas tvirtino, kad ant Dovydo skydo buvo išgraviruota 67-oji psalmė Menoros forma. Kurį laiką netgi buvo paplitęs užrašinėti tą psalmę būtent tokia forma.

1354 m. Šv. Romos imperatorius Karlas IV suteikė Prahos žydų bendruomenei teisę turėti savo vėliavą. Jis pasirinko raudoną foną ir jame šešiakampės žvaigždės ženklą. Heksagrama buvo ir bendruomenės antspaude. 15-16 a. kaip tipografinis ženklas heksagrama naudota Foa šeimos leistose knygose (Čekijoje, Italijoje ir Nyderlanduose). 17-18 a. šį ženklą perėmė Moravijos ir Austrijos žydai, o vėliau jis išplito Rytų Europos žydų bendruomenėse.

14-18 a. 6-kampė žvaigždė plačiai naudojama tiek žydų, tiek ne žydų leidėjų ir šeimos herbuose. Kabalististiniuose sluoksniuose jis laikytas „Dovydaus sūnaus skydu“, t.y. Mašiacha. Apsišaukėlio mesijaus Šabtajaus Cvi (17 a. pabaiga) pasekėjai jį laikė greito išsilaisvinimo simboliu, ji buvo ant talmudisto J. Eišebiuco talismanų, sukėlusių kalbas apie jų sąsają su sabatėjais. Ji sutinkama masonų simbolikoje, o iš čia ir jos pėdsakai JAV. Baalbeck, Temple of Bacchus, Lebanon, 2 a.

19-ame amžiuje, stiprėjant nacionaliniams judėjimams, žydai ėmė ieškoti paprasto ženklo (analogo krikščionybės kryžiui) ir pasirinko šešiakampę žvaigždę. Nuo tada ji pradėta naudoti visur. Tarp kitko, 1822 m., gavę titulą, Rotšildai ja papuošė savo herbą. 1840 poetas H. Heinė ėmė naudoti heksagramą kaip savo parašą straipsniams. Pirmasis sionistų kongresas 1897 m. ją priėmė kaip žydų nacionalinio judėjimo simbolį.

1921 m. filosofas Francas Rozencveigas knygoje „Užsimiršimo žvaigždė“ Meigen Dovid panaudojo savo idėjų iliustracijai. Pagal judėjų tradiciją, istorija turi tris pagrindinius įvykius: Sutvėrimą, Apreiškimą ir Išsivadavimą, kuris, galų gale, sugražins pasaulį į normalią būseną. Todėl Rozencveigas siūlo istoriją vaizduoti ne tiese atkarpa, o uždara figūra, trikampiu, kuriame ankstesnius įvykius vaizduoja grafiškai esančius aukščiau. Tad Sutvėrimas ir Apreiškimas yra greta ir taip parodo, kad ura istorijos pagrindu, kuri savo sprendimą randa Išsilaisvinime. Tai galima pavadinti „žydų triada“. juo jos neatskiriama „universalioji triada“: Dievas, Pasaulis ir Žmogus. Dievas sutvėrė Pasaulį, kurios dalis Žmogus pažįsta Dievą. Meigan Dovid simbolizuoja dviejų kelių susijungimą: žydų ir žmonijos. Uždėjus vieną triadą ant kitos, pamatome visų tų kategorijų santykį: Dievas apreiškia savo būtį dviejuose svarbiausiuose savo aktuose: Sutvėrime ir Apreiškime. Tada Sutvėrime įvyksta Dievo ir Pasaulio susijungimas, kaip Apreiškime - Dieno ir Žmogaus susijungimas, o Išsivadavime - Žmogaus ir Pasaulio susitaikymas. jei Pasaulis kyla iš Sutvėrimo ir siekia Išsivadavimo, tap Žmogus kyla iš Apreiškimo ir siekia to paties. Būties tikslas tėra vienas ir nėra prieštaravimo tarp gamtos ir žmogaus vystymosi.

Naciai geltoną 6-kampę žvaigždę pasirinko kaip ženklą, žymintį žydą, - taip jį išskirdama iš kitų gyventojų. Šio ženklo panaudojimas žyme, lydinčia milijonus žydų į mirtį, suteikė naują prasmę: ji tapo kančios ir vilties simboliu. KKL brigade poststamp

Taisyklingas šešiakampis yra viena iš figūrų (greta trikampio ir keturkampio), kuriuo galima padengti plokštumą (bičių koriai). Šią formą turi ir snaigės. Be to, šešiakampės žvaigždės, vienintelės iš taisyklingų žvaigždžių, kampų suma lygi 360^o.

Anot alchemikų, viskas sudarytas iš 4 elementų (stichijų): žemės, vandens, oro ir ugnies. Tie elementai skirstomi į dvi kategorijas: lengvi ir šviesūs (oras, ugnis) bei sunkūs ir tamsūs (žemė, vanduo). Kiekviename kūne tie elementai jungiami poromis. Nesunku įsitikinti, kad tokių porų iš keturių elementų galima sudaryti šešias. Šios šešios kombinacijos buvo įrašomos apskritimą, kuris, pagal Viduramžių mistikos, yra tobuliausia figūra. Sujungus tuos šešis taškus ir gaunama heksagrama.

¹⁾ Ilja Esas (Eliyahu Essas, g. 1946 m.) - rabinas, buvęs TSRS žydų lyderis ir Baal Tešuva judėjimo įkūrėjas. Gimė Vilniuje, kur gavo matematiko specialybę, o 1972 m. persikėlė į Maskvą. 1973 m. prašėsi leidimo išvykti įIzraelį, tačiau dėl darbo, susijusio su saugumu, jam buvo atsakyta. Į Izraelį išvyko 1986 m. Nuo 1999 m. dirba Jeruzalėje su Aish Hatorah (žydų ortodoksinė organizacija), redaguoja laikraščius ir interneto svetaines.

²⁾ Judas Makabėjus (m. 160 m. pr.m.e.) – trečiasis Matafijo Chasmonėjo sūnus, vienas iš Makabėjų sukilimo prieš Antiochą IV Epifaną 2 a. pr.m.e. vadų, kuriam pavyko iš sirų atkovoti Jeruzalės šventyklą (jos išlaisvinimui buvo įvesta speciali šventė - hanuka); garsėjo kaip geras oratorius ir kovotojas. Vėlesniame mūšyje jis žuvo, tačiau jo vadovavimą perėmė kiti broliai, irgi imti vadinti makabėjais.
Sukilimo pradžioje gavo „Makabėjo“ (nuo aramėjų makkaba - „kūjis“; bet gali būti ir sakinio „Kas tarp dievų prilygsta Tau, o Viešpatie“ iš „Išėjimo knygos“ santrumpa; yra ir kitokių bandymų paaiškinti žodžio kilmę) pravardę ir jo šalininkai imti vadinti makabėjais.

³⁾ Metatronas („matininkas, matuotojas“) – žydų Agados angelas, vienas „dangaus tarpininkų“, Dievo sekretorius (raštininkas). Nors jo vardas neminimas nei žydų Biblijoje, nei Enocho raštuose, o tik kelis kartus trumpai Talmude, jis gana svarbus kabaloje, kur yra aukščiausias iš angelų. Laikoma, kad, pakilęs į dangų, į Metatroną transformavosi Enochas.
Anot rabino Raši: „Mūsų išminčiai sakė, kad šis Metatronas, nes jo vardas panašus į Valdovo vardą – jo vardas turi tą pačią skaitinę reikšmę (314) kaip ir Visagalio – yra vienas Dievo vardų“.

⁴⁾ Kapernaumas (romanizuotai Kfar Nahum - Nahumo gyvenvietė) – senovės miestas (anksčiau žvejų gyvenvietė) prie Tiberiado ežero (senovėje vadinto Galilėjos jūra). Naujajame testamente minima, kad Jėzus pamokslavo jo sinagogoje ir šiame mieste atliko daug stebuklų. Anot Luko evangelijos, čia Jėzaus laikais buvo pastatyta sinagoga. Išlikusios sinagogos liekanos greičiausiai pastatytos 5-6 a., tačiau ant ankstesnių bazalto pamatų – galbūt ant NT minimos šventyklos.

Poezija ir skaitiniai
Filosofijos sritis
NSO svetainė
Vartiklis